Šian­dien pa­si­sko­lin­ti pi­nigų itin pa­pras­ta. Mėne­sio ga­le ar prie­š ato­sto­gas pri­sti­gus ke­lių šimtų ar ke­lių tūkstan­čių litų te­rei­kia nuei­ti į ar­ti­miau­sią pa­što sky­rių, in­ter­ne­te už­pil­dy­ti pra­šymą ar­ba pa­pras­čiau­siai iš­siųs­ti SMS ži­nutę kre­di­tus tei­kian­čiai bend­ro­vei. Po 15 mi­nu­čių sąskai­to­je at­si­ras no­ri­ma su­ma. Ta­čiau reikėtų įver­tin­ti ir tai, kad greitųjų pa­skolų palū­ka­nos mil­ži­niš­kos, o su­tar­ty­se knibždė­te knibž­da spąstų var­to­to­jams.

Ver­ta ap­skai­čiuo­ti ir klau­sinė­ti

Tar­ki­me, nu­sprendėte pa­si­sko­lin­ti 5 tūkst. litų me­tams. Ne­ly­gu kre­ditą tei­kian­ti bend­rovė, kas mėnesį teks mokė­ti maž­daug po 493-630 litų, o iš vi­so po metų reikės grąžin­ti nuo 5900 iki 7500 litų. Pa­sis­ko­li­nus to­kią pa­čią sumą mak­si­ma­liam 10 metų lai­ko­tar­piui, grąžin­ti reikės be­veik 18 tūkst. litų.

Tai­gi nu­spren­dus sko­lin­tis grei­tai ir pi­giai rei­kia įver­tin­ti ne tik tai, ar grei­tai pi­ni­gai at­si­durs pi­ni­ginė­je, bet ir daug kitų ap­lin­ky­bių. Ypač vertėtų iš­siaiš­kin­ti, koks palū­kanų dy­dis ir kre­di­to grąži­ni­mo nor­ma, ki­taip ta­riant, kiek kai­nuos pa­sko­la su­dėjus ad­mi­nist­ra­vi­mo, su­tar­ties su­da­ry­mo ir ki­tus mo­kes­čius bei palū­ka­nas.

Tie­sa, tai iš­siaiš­kin­ti ne taip pa­pras­ta, mat dau­ge­lis grei­tuo­sius ar­ba mo­men­ti­nius kre­di­tus (pa­sko­los, ne­vir­ši­jan­čios 600 litų su­mos, gau­na­mos be jo­kių do­ku­mentų) tei­kian­čių bend­ro­vių nei sa­vo in­ter­ne­to tink­la­la­piuo­se, nei su­tar­ty­se tik­ro­sios pa­sko­los kai­nos ne­nu­ro­do, nors to rei­ka­lau­ja įsta­ty­mas. Ne­re­tai ne­nu­ro­do­mos ir palū­ka­nos, tik mėne­sio įmo­kos dy­dis ir ga­lu­tinė su­ma, ku­rią reikės grąžin­ti. Ma­žas mo­men­ti­nes pa­sko­las da­li­jan­čioms bend­rovėms dar leng­viau, mat jei sko­li­na­ma su­ma yra ma­žesnė nei tūkstan­tis litų, pa­gal įsta­ty­mus tai nėra var­to­jimo pa­sko­la ir nu­ro­dy­ti jos grąži­ni­mo nor­mos ne­būti­na.

Kon­ku­ren­tai pyks­ta

Kai ku­rios įmonės ir ban­kai pra­dėjo pik­tin­tis kon­ku­ren­tais, ku­rie pa­žeid­žia įsta­ty­mus.
„La­bai svar­bu, kad bend­rovės nu­ro­dytų me­ti­nes kre­di­to grąži­ni­mo nor­mas, nes tie dyd­žiai leid­žia žmonėms pa­ly­gin­ti pa­slaugų kai­nas - ma­to­mi ir vi­si mo­kes­čiai, ir palū­ka­nos, ir ga­lu­tinė kre­di­to kai­na. Šis dy­dis yra kin­ta­mas ir pri­klau­so nuo konk­re­čios su­mos, dėl to jį pa­sa­ky­ti ga­li­me tik su­ži­noję, ko­kią sumą no­ri pa­si­sko­lin­ti var­to­to­jas. Bet ki­tos bend­rovės net bend­ro­se su­tar­ties sąly­go­se nėra nu­rod­žiu­sios to­kios sąvo­kos", - sakė pa­slaugą „Kre­di­tas 123" tei­kian­čios bend­rovės „Ge­ne­ral fi­nan­cing" Rin­ko­da­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Ne­ri­jus Ma­čiu­lis.

Pas­laugą „Cre­dit 24" tei­kian­ti bend­rovė „Mo­bi­le Cre­dit Bal­tic" ap­skri­tai ne­tai­ko palū­kanų nor­mos. Pa­si­tei­ra­vus, ko­kia ji būtų pa­si­sko­li­nus 5 tūkst. litų me­tams, bend­rovės kon­sul­tantė net su­tri­ko ir pa­sakė tik ga­lu­tinę sumą, ku­rią teks su­mokė­ti klien­tui.

Gelbė­ji­mo­si ra­tas ar kil­pa?

Grei­tie­ji kre­di­tai - al­ter­na­ty­va žmonėms, ku­rie įsikūrę to­li nuo ban­ko sky­rių ir ne­si­nau­do­ja elek-t­ro­ninės ban­ki­nin­kystės pa­slau­go­mis. Ar­ba tiems, ku­rie gy­ve­na iš pen­si­jos ar pa­šal­pos, vos už ke­lis šim­tus litų per mėnesį. Ban­kai pen­si­nin­kams kre­di­to grei­čiau­siai ne­duos, bet greitą­sias pa­sko­las da­li­jan­čios bend­rovės priims juos išskės­to­mis ran­ko­mis.

Greitųjų kre­ditų grąži­ni­mo sąly­gos ga­na lanks­čios, pa­si­sko­lintą tūkstantį kitą ga­li­ma grąžin­ti kad ir po 10 metų, mo­kant po 20 litų kas mėnesį. Be to, pa­sko­las tei­kian­čios bend­rovės ne­rei­ka­lau­ja tiek daug do­ku­mentų, o vi­sos pro­cedū­ros su­tvar­ko­mos kur kas grei­čiau nei ban­kuo­se - maž­daug per 15-20 minučių. Tai vi­lio­ja ne­ma­žai žmo­nių.
„Lie­tu­vo­je dir­ba­me tik ke­letą mėne­sių, ta­čiau klientų jau tu­ri­me ga­na ne­ma­žai ir esa­me pa­ten­kin­ti", - kalbė­jo Es­ti­jos bend­rovės „Bal­ti In­ves­tee­rin­gu­te Gru­pi Pank AS" val­do­mo „Big banko" Lie­tu­vos fi­lia­lo va­do­vas Mak­si­mas Me­la­me­das.

„Big banko" pa­skolų me­tinės palū­ka­nos - vie­nos did­žiau­sių ša­ly­je. Imant pa­skolą be lai­duo­tojų, jos vi­du­ti­niš­kai sie­kia apie 25-36 pro­c. ir yra dau­giau kaip du kar­tus di­desnės nei ki­tuo­se ša­lies ban­kuo­se. Šiuo me­tu var­to­ji­mo pa­sko­los li­tais ban­kuo­se tei­kia­mos maž­daug su 9-14 pro­c. me­tinė­mis palū­ka­no­mis, o greitųjų kre­ditų palū­ka­nos sie­kia net 16-45 pro­c.

Ta­čiau pa­klaus­tas, ar to­kios did­žiulės palū­ka­nos klientų neatg­ra­so, M.Me­la­me­das pa­ti­ki­no, kad ne. „Mūsų sąly­gos la­bai lanks­čios. Jums te­rei­kia už­dirb­ti 400 litų per mėnesį, ir su­teik­si­me pa­skolą, o ją grąžin­ti galė­si­te per 10 metų. Su­tin­ku, palū­ka­nos di­delės, bet net 400 litų už­dir­ban­čiam žmo­gui turbūt ne­bus sun­ku mokė­ti po 20 litų per mėnesį", - sa­vo po­zi­ciją gynė ban­ko va­do­vas.

Su­tar­tys nau­din­gos tik sko­lin­to­jams

Vals­ty­binės var­to­tojų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos (VVTAT) ir fi­nansų spe­cia­lis­tai pa­ta­ria prie­š sko­li­nan­tis ge­rai ap­gal­vo­ti, įsi­gi­lin­ti į sąly­gas ir per­skai­ty­ti su­tartį, pasirašomą su kre­ditą tei­kian­čia bend­ro­ve. Mat jo­se klien­tams daž­nai ne­nu­ma­ty­ta jo­kių tei­sių, tik prie­volės. Už­tat pa­čios bend­rovės tei­sių sau ne­pa­gailė­jo.

Pa­vyzd­žiui, Es­ti­jos bend­rovės „Bal­ti In­ves­tee­rin­gu­te Gru­pi Pank AS" val­do­mo „Big banko" su­tar­ty­je nu­ro­do­ma, kad „ban­kas tu­ri teisę vie­na­ša­liš­kai pa­keis­ti bendrą­sias ban­ko sąly­gas, bendrą­sias su­tar­ties sąly­gas ir kai­no­raštį". Jei klien­tas ne­su­tin­ka, kad sąly­gos būtų vie­na­ša­liš­kai pa­keis­tos, jis tu­ri teisę nu­trauk­ti su­tartį, ta­čiau to­kiu at­ve­ju prieš įsi­ga­lio­jant pokyčiams jam teks su­mokė­ti visą pa­si­sko­lintą sumą ir palū­ka­nas. Ban­kas tai pat „tu­ri teisę vie­na­ša­liš­kai keis­ti palū­kanų dydį ir jų ap­skai­čia­vi­mo tvarką". Tai­gi ga­li būti, kad pa­ėmus pa­skolą su 36 pro­c. me­ti­ne palū­kanų nor­ma ją grąžin­ti reikės, tar­ki­me, su 50 pro­c. dyd­žio palū­ka­no­mis. Tie­sa, jei šie da­ly­kai nu­ro­dy­ti su­tar­ty­je, juos ga­li­ma keis­ti tik abiejų ša­lių su­si­ta­ri­mu. Ne ką ge­resnės ir kitų greitą­sias pa­sko­las tei­kian­čių bend­ro­vių su­tar­tys.

Ne­pas­tebė­ti ne­li­ko

Dau­gu­ma greitųjų kre­ditų bend­ro­vių ne­tie­sio­giai ap­gau­dinė­ja klien­tus ir nau­do­ja­si jų ne­pa­ty­ri­mu. Tai pa­tvir­ti­no ir Vals­ty­binė var­to­tojų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba, metų pra­džio­je at­li­ku­si su­tar­čių ana­lizę.

Dau­giau­sia sky­lių ins­pek­to­riai ra­do jau minėtų bend­ro­vių „Bal­ti In­ves­tee­rin­gu­te Gru­pi Pank AS" fi­lia­lo „Big bank", „Ge­ne­ral fi­nan­cing" tei­kia­mos pa­slau­gos „Kre­di­tas 123", bend­rovės „Mo­ment Cre­dit" bei „Mo­bi­le Cre­dit Bal­tic" pa­slau­gos „Cre­dit 24" su­tar­ty­se.
Nus­ta­ty­ta, kad tam tik­ros var­to­ji­mo kre­di­to su­tar­čių sąly­gos yra ne­sąži­nin­gos ar pa­žeid­žia var­to­tojų eko­no­mi­nius in­te­re­sus.

„Bend­rovės var­to­ji­mo kre­di­to su­tar­ty­se yra nu­ma­čiu­sios ne­pro­por­cin­gai di­delę var­to­to­jo su­tar­tinę at­sa­ko­mybę ne­vyk­dan­tiems įsi­pa­rei­go­jimų, o pa­čių bend­ro­vių at­sa­ko­mybė be­veik nenu­ma­ty­ta. Be to, var­to­ji­mo kre­di­to su­tar­ty­se įtvir­tin­tos nuo­sta­tos, leid­žian­čios bend­rovėms net ir ne­sant pa­kan­ka­mo pa­grin­do keis­ti su­tar­ties sąly­gas. Var­to­to­jo eko­no­mi­niai in­te­re­sai taip pat pa­žeid­žia­mi ne­tei­sin­gai skai­čiuo­jant ne­te­sy­bas", - grei­tuo­sius kre­di­tus tei­kian­čių bend­ro­vių nuo­dėmes var­di­jo VVTAT at­sto­vas spau­dai Vi­tas Ūsas.

Gre­sia teis­mas

Su­tar­ty­se ne­nu­ma­ty­ta ir bend­ro­vių pa­rei­ga grąžin­ti per­moką var­to­to­jui: kai ku­rios bend­rovės nu­rodė, kad per­mo­ka bus per­ke­lia­ma į naują klien­to su­da­rytą var­to­jimo kre­di­to su­tartį, ku­rios ga­li nie­ka­da ir ne­būti.

„Va­do­vau­jan­tis Ci­vi­li­nio ko­dek­so nuo­sta­tais, tei­kiant var­to­ji­mo kre­ditą būti­na nu­ro­dy­ti me­tinę kre­di­to kai­nos normą ir pa­teik­ti jos skai­čia­vi­mo pa­vyzdį, ta­čiau bend­rovės to­kios in­for­ma­ci­jos taip pat ne­su­teik­da­vo. Kre­di­to kai­nos me­tinę normą su­da­ro ne tik palū­ka­nos, bet ir vi­si ki­ti bend­rovės tai­ko­mi mo­kes­čiai. Tai tikrų tik­riau­sia ap­gaulė, nes var­to­to­jas ne­ga­li tiks­liai pa­ly­gin­ti bend­ro­vių tei­kiamų pa­slaugų ir jų kainų", - kalbė­jo VVTAT at­sto­vas.

Tar­ny­ba kol kas tik su­si­ra­šinė­ja su minė­to­mis bend­rovė­mis. Kai ku­rios jų jau su­sku­bo tai­sy­ti su­tar­tis, ki­tos dar del­sia. Jei­gu jos ne­su­tiks keis­ti ne­sąži­ningų var­to­ji­mo kre­di­to su­tar­čių sąlygų, VVTAT ža­da kreip­tis į teismą.

Dėl grei­tuo­sius var­to­ji­mo kre­di­tus tei­kian­čių bend­ro­vių veik­los tar­ny­ba yra ga­vu­si ir skundų. Vie­na mo­te­ris skundė­si, kad bend­rovė ne­su­teikė jai in­for­ma­ci­jos apie grąžin­tiną skolą ir norė­jo tai­ky­ti mo­kestį už grąžin­tinos skolos pa­žymą.