Iškreipta rinka baugina darbdavius: darbuotojų trūksta katastrofiškai

To dar nebuvo

Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 1,9 proc., o per mėnesį – 0,3 proc. Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį buvo 7,4 proc. – 1,1 procentinio punkto mažesnis nei pernai per tą patį laikotarpį. Užimtumo tarnybos žemėlapyje matyti, kad Kaune ieškoma daugiau nei 6,5 tūkst. darbuotojų. Tačiau tai nereiškia, kad šie darbo pasiūlymai žymiai mažina bedarbių gretas.

Viena yra statistika, o kita – tikrovė, kai su darbuotojų trūkumu susiduria darbdaviai.

Darbdavių organizacijų atstovai pabrėžia, kad darbuotojų trūksta katastrofiškai. "Situacija yra sudėtinga. Darbuotojų trūksta nuo nekvalifikuotų iki kompetentingų vadovų, – tvirtina Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė. – Įmonės jau nesitiki sulaukti kvalifikuoto ar bent turinčio kažkokios patirties darbuotojo ir yra pasiruošusios mokyti darbo vietoje."

Anot O.Grigienės, tokios situacijos dar niekada nebuvę. Į darbą priimami visi, kurie tik išsako norą dirbti, neatsižvelgiant į kompetenciją. "Jeigu tik žmogus išreiškia norą dirbti, jį stato prie savo darbuotojų ir moko tuos nekvalifikuotus darbuotojus", – situaciją piešė O.Grigienė.

Atėjus nekvalifikuotam darbuotojui, darbdavys bent tris mėnesius turi investuoti į jo apmokymą. O tas nekvalifikuotas darbuotojas iš karto nori gauti gana nemažą atlyginimą, nors naudos iš jo tuo metu visiškai nėra.

Anksčiau tik atėjusieji dirbti tenkindavosi minimumu, o dabar be 600 eurų nesutinka dirbti nė mokiniu.

Renkasi pašalpas

Šiuo metu situacija labai prasta – žmonės nenori dirbti ir renkasi gyventi iš įvairiausių pašalpų.

Įmonių vadovai ir verslui atstovaujančios organizacijos pastebi, kad po karantinų potencialių darbuotojų elgsena labai pasikeitė. Aišku, visais laikais buvo visokių žmonių, tačiau visada į akis labiausiai krito ilgamečiai bedarbiai. Jie laikomi statistiniais bedarbiais, o iš tiesų tokie žmonės nei ieško darbo, nei nori dirbti. Jų gretos ypač padidėjo po karantino. Darbdaviai šią situaciją vadina pokarantininiu sindromu.

"Karantino metu kai kurie žmonės dirbo nuotoliniu būdu ar buvo prastovose, gal ne taip intensyviai dirbo, ir jiems patiko. Labai tikimės, kad, vasarai pasibaigus, atsiras poreikis susirasti darbą. Bet šiuo metu situacija labai prasta – žmonės nenori dirbti ir renkasi gyventi iš įvairiausių pašalpų", – dėstė O.Grigienė.

Ji patikino, kad darbdaviai yra nusivylę ir net nepateikia Užimtumo tarnybai savo poreikių dėl darbuotojų, nes nebetiki, kad kažką suras, todėl tikros statistiko esą irgi nėra.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovė patvirtino, kad bedarbių gaunamos pašalpos – labai dosnios, neretai siekia, o kartais net viršija minimalią algą, todėl motyvacijos dirbti ir nėra.

"Nekvalifikuoto darbuotojo alga į rankas būna apie 600 eurų, ir tai jau neblogas atlyginimas, o gaudamas pašalpas ir paramas dažnas bedarbis sugeba susirinkti ir daugiau. Sistema neturėtų būti tokia, kad visiškai nemotyvuotų dirbti. Kol žmogus, sėdėdamas ant sofos, sugebės susirinkti tokią sumą, tai tokia situacija ir tęsis ilgai. Būtina peržiūrėti pašalpų sistemą, nes situacija apatiška", – tikino O.Grigienė.

Yra ir dar viena problema – darbuotojų stygius riboja verslo galimybes plėstis. Tarkime, verslas turi idėją, rinką realizacijai, visus gamybos pajėgumus, tačiau sako, kad negali įgyvendinti plėtros vien dėl to, kad nėra darbuotojų.

Nebuvę: pasak O.Gigienės, jeigu tik žmogus išreiškia norą dirbti, jį stato prie savo darbuotojų ir moko. Evaldo Šemioto nuotr.

Didina algas

Bendrovėje "Kauno švara", įmonės viešųjų ryšių specialisto Jono Tumpos pateiktais duomenimis, šiuo metu dirba 568 žmonės, iš kurių 215 sudaro nekvalifikuoti darbuotojai.

"Jeigu prie šio darbuotojų skaičiaus pridėtume darbininkus, dirbančius pagal užimtumo didinimo programą, bendras nekvalifikuotų darbuotojų skaičius sudarytų 44 proc. visų bendrovės darbuotojų", – paaiškino J.Tumpa.

Bendrovės atstovo vertinimu, įmonėje, kurioje dirba per 0,5 tūkst. darbuotojų, jų kaita yra įprastas procesas. Nepaisant to, įmonė, kaip ir daugelis Lietuvos įmonių, susiduria su gerokai sunkesniu darbuotojų paieškos procesu, nei buvo įprasta. "Galėtume teigti, kad tokia situacija susidarė nuo COVID-19 protrūkio pradžios ir palaipsniui visuose sektoriuose tapo vis opesnė", – pastebėjimais dalijosi J.Tumpa.

Pasak jo, šiuo laikotarpiu "Kauno švara" investuoja gerokai daugiau ieškomoms pozicijoms viešinti, kartu kelia ir tam tikrų pozicijų atlyginimus, kad išliktų konkurencinga darbdavių rinkoje. "Vis dėlto negalėtume teigti, kad sunkiau atrasti tik nekvalifikuotų darbuotojų – sudėtingesnė ir gerokai ilgesnė specialistų paieška galioja visoms pozicijoms", – pridūrė J.Tumpa.

Vidutinis nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimas "Kauno švaroje", neatskaičiavus mokesčių, – 964 eurai per mėnesį, o atlyginimas į rankas – 652 eurai.

Prisiduria "juodai"

Panašiai situaciją dėl darbuotojų vertino ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačiauskas: "Darbuotojų trūksta, ir trūksta nuolat. Manau, kad kiekviena įmonė turi laisvų darbo vietų, į kurias galėtų priimti dirbti."

Ypač didelis trūkumas ypatingų kompetencijų nereikalaujančių, paprastesnių, darbininkiškų profesijų atstovų – sandėlio darbininkų, krovėjų, gamybos linijų darbuotojų.

"Atlyginimai – nemaži, tarkime, sandėlyje žmogus gali uždirbti ir 1,5 tūkst. eurų į rankas. Bet ir už tokį atlyginimą neatsiranda norinčių dirbti. Mano žiniomis, Lietuvoje yra apie 60 tūkst. laisvų darbo vietų, o bedarbių – apie 200 tūkst. Tai ketvirtadalis galėtų iš karto pradėti dirbti, bet taip nėra. Tai, jei įvairiomis formomis bedarbis susirenka apie 600 eurų, dar gali prisidurti dirbdamas sezoninius darbus ar kokiame servise, kur kažkiek ir "juodai" gauna, ir lieka gana laisvas. Čia aš, aišku, spėju, kad taip yra", – pastebėjimais dalijosi M.Horbačiauskas.

Bendrovei "Volfas Engelman" vadovaujantis M.Horbačiauskas neslepia, kad taip pat susiduria su darbuotojų paieškos problema. Nors atlyginimų vidurkis, neatskaičiavus mokesčių, yra 2,3 tūkst. eurų, labai keblu rasti sandėlių darbuotojų, kurių paklausa Kaune – didžiulė, ir gamybos grandies darbuotojų.

Vilioja darbo sąlygomis

"Volfo Engelman" vadovas pateikė pavyzdį apie prieš keletą metų įdarbintus, o dabar jau išvykusius Baltarusijos piliečius.

"Kadangi atvykę iš kitos šalies, čia gyveno be šeimos, tai jie sutikdavo dirbti ir pamaininį darbą, ir per išeigines, nes tokiu grafiku dirbant daugiau mokama – naktį pusantro karto daugiau, per šventes – du kartus daugiau. Vietinių žmonių ar du, ar pusantro karto didesnis atlyginimas nebemotyvuoja", – pastebi M.Horbačiauskas.

Nepaisant to, jo teigimu, nekvalifikuotiems darbuotojams atlyginimus teks kelti jau artimiausiu metu.

"Žinoma. Mes kelis kartus per metus peržiūrime atlyginimus – rudenį ir pavasarį. Čia labai dinamiška rinka – nuolat žmonių trūksta. Pas mus  net ir nėra tokių, kurie gautų minimalų atlyginimą. Atlyginimų kėlimas yra nuolatinis procesas, tačiau ir tai iki galo neišsprendžia situacijos. Žmonės mieliau renkasi sėdėti namuose, gauti pašalpas ir kažką kitą daryti, nei ateiti dirbti", – tvirtina M.Horbačiauskas.

Didesniu atlyginimu negalintys prisivilioti darbuotojų darbdaviai tikina ieškantys būdų, kaip sudaryti kiek įmanoma patrauklesnes darbo sąlygas, skatina darbuotojus mokymais, abonementais į sporto klubus, žodžiu, mažomis dovanėlėmis, stiprinančiomis draugystę.

"Stebėtis gal labai nereikia. Pasižiūrėkime į kitas šalis. Paprastesnius darbus ten dirba atvažiavusieji iš kitų šalių. Be emigrantų iš skurdesnių šalių vargu ar išsiversime. Lietuvoje ekonominė situacija gerėja, žmonės daugiau uždirba ir darbininkiškų darbų nebenori čia dirbti. Kaip anksčiau buvo – mūsiškiai važiavo dirbti tų paprastesnių darbų į Angliją ar dar kažkur", – dėstė M.Horbačiauskas.

Reikia gerinti sąlygas

Atlyginimų kėlimas yra nuolatinis procesas, tačiau ir tai iki galo neišsprendžia situacijos.

Panaši situacija dėl darbuotojų ir bendrovės "Eiginta" valdomame prekybos tinkle "Šilas" – nekvalifikuotų ar darbininkiškų profesijų žmonių poreikis yra, o jų pritraukti darosi vis sunkiau.

"Priežastys, greičiausiai, kiekvienu atveju – individualios. Gal gauna geresnių pasiūlymų ir pasirenka jiems labiau tinkančius darbus. Pas mus mažai kvalifikuotą darbą dirbančiųjų atlyginimai yra mažesni nei gamyklose. Girdėjau gandą, kad kažkas gerai pragyveno iš pašalpų ir vasarą visai nenorėjo dirbti", – situaciją komentavo "Eigintos" vykdomasis direktorius Donatas Murauskas.

Rekvizitai.lt duomenimis, vidutinis darbo užmokestis bendrovėje perkopia 1 tūkst. eurų. "Nesakyčiau, kad čia reikėtų labai dramatizuoti. Tų darbuotojų visa laiką trūksta, ekonomika auga ir poreikis didėja. Jeigu valstybės parama bedarbiams didėja, tai paskata eiti dirbti mažėja", – tęsė D.Murauskas.

Anot vadovo, kroviko, prekių rūšiuotojos ar parduotuvės darbuotojo pareigos didelės kvalifikacijos nereikalauja, o ir apmokyti dirbti parduotuvėje nesunku. Bendrovė taip pat turi kulinarijos ir konditerijos cechą. Jame jau keletą metų dirba ir keli darbuotojai iš trečiųjų šalių.

"Mes patys pabandėme ir turime kelis darbuotojus užsieniečius, tačiau šio projekto per daug neplečiame, – sakė D.Murauskas ir tikino, esą net sunku pasakyti, ar šis bandymas pasiteisino, nes, norint tuos žmones prisikviesti dirbti, reikia išpildyti daug reikalavimų. – Jei pasiseka rasti darbuotoją, kuris tau tinka ir kuriam tu tinki, tai gal tas vargas ir vertas dėmesio."

D.Murauskas šypteli: esą niekur nedingsi – atlyginimus teks didinti. "Pragyvenimas Lietuvoje brangsta ir darbuotojų lūkesčiai auga. Jei nori išlaikyti darbuotojus ar privilioti naujų, turi gerinti sąlygas", – situaciją vertino D.Murauskas.

Problema: sunku darosi rasti ne tik nekvalifikuotų darbininkų, bet ir specialistų į aukštesnes pareigas. Evaldo Šemioto nuotr.

Vis daugiau užsieniečių

Vis mažiau stebina statybų sektoriuje, pervežimo įmonėse ar kitose vietose, nereikalaujančiose lietuvių kalbos žinių, dirbantys ukrainiečiai, baltarusiai. Šiais metais iki rugpjūčio 31 d. Užimtumo tarnyba iš viso išdavė 17 299 dokumentus, leidžiančius trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje, iš jų – 10 565 leidimus dirbti ir priėmė 6 734 sprendimus dėl užsieniečių darbo atitikties darbo rinkos poreikiams.

Per tą patį 2020 m. laikotarpį Užimtumo tarnyba iš viso išdavė 4 193 dokumentus, leidžiančius užsieniečiams dirbti Lietuvoje: 2 120 leidimų dirbti užsieniečiams ir priėmė 2 073 sprendimus dėl užsieniečių darbo atitikties darbo rinkos poreikiams.

Nereikia būti dideliu matematiku, kad suskaičiuotum, jog dirbančiųjų iš trečiųjų šalių padaugėjo keturis kartus. Taip atrodo oficiali šiandienos statistika, tačiau negalima atmesti prielaidos, kad anksčiau be Užimtumo tarnybos žinios dirbo ir daugiau trečiųjų šalių piliečių. Kai kurie darbdaviai sako, kad kaip tik priešingai, – dėl pandemijos dirbančių užsieniečių netgi sumažėjo.

Užimtumo tarnyba daro išvadą, kad tokį šuolį lėmė aplinkybė, kai, 2021 m. gegužės 20 d. pasibaigus Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 m. nustatytai kvotai paslaugų sektoriuje, darbdaviams, ketinantiems įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesiją turinčius užsieniečius, atsirado pareiga kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti ar sprendimų dėl darbo atitikties nurodytiems užsieniečiams išdavimo.

Pagal iš "Sodros" gautus duomenis apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius iki šių metų rugpjūčio 31 d. darbdaviai per "Sodros" informacinę sistemą EDAS pateikė 47 144 nustatytos formos LDU pranešimus apie dirbančius užsieniečius.

2020 m. tą patį laikotarpį darbdaviai per "Sodra" informacinę sistemą EDAS pateikė 13 599 nustatytos formos LDU pranešimus apie dirbančius užsieniečius.

Planas didinti MMA

Kaip darbo rinką keistų vyriausybės ketinimai nuo kitų metų didinti minimalią mėnesio algą (MMA), kol kas prognozuoti sunku. Ar tai taptų paskata nedirbantiems perversti darbo skelbimus, taip pat sunku pasakyti. Vis dėlto MMA didinimas orientuotas į dirbančius asmenis, todėl dirbantiems mažai apmokamus darbus tai būtų gera žinia.

Rugsėjo pradžioje Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui 88 eurais padidinti MMA. Nuo kitų metų pradžios  MMA siektų 730 eurų, o minimalus valandinis atlygis – 4,47 euro. Sprendimas dar negalutinis – jį ruošiamasi priimti spalį po tolesnių diskusijų su Trišale taryba.

Šiemet minimalus mėnesinis atlyginimas siekia 642 eurų, valandinis – 3,93 euro. Finansų ministerijos skaičiavimu, MMA aktualus maždaug 129 tūkst. gyventojų. Pastarąjį kartą daugiausia MMA augo 2013 m., kai padidėjo 43 eurais. Ministerijos skaičiavimu, pritarus MMA didinimui, atskaičiavus mokesčius, darbuotojas gautų 518 eurų.

Ekonomikos ekspertai ragina atkreipti dėmesį ir į tai, kad darbo našumas Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, yra didesnis, o darbo užmokestis – vienas mažiausių. Dar mažesnius atlyginimus gyventojai gauna tik Rumunijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje.