„Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis pasakojo, kiek tai saugu, kas ir kaip gali pavogti banko korteles ir ar jas visas verta turėti išmaniajame įrenginyje.

– Ar saugu mokėjimo korteles laikyti virtualioje erdvėje ir dar telefone, kuris kiekvieną dieną yra su mumis?

– Kaip pasakius, viskas yra rizika, tą riziką reikia pasverti. Žinote, gali pamesti ir fizinę kortelę, ir telefoną, ir piniginę. Tikriausiai tą riziką reikėtų kontroliuoti ir kitais būdais: turėti fiksuotą pinigų sumą, kuria gali banko kortele atsiskaityti, o vėliau bankas prašo patvirtinimo. Be abejo, rizikos yra, bet valdykime.

– Ar įmanoma įsilaužti į telefoną ir pasinaudoti mano mokėjimo kortele, kuri yra pridėta ir kuria aš atsiskaitau kiekvieną dieną parduotuvėje, ar tai neįmanoma?

– Be abejo, įsilaužti įmanoma, jeigu turi fizinę prieigą. Sakykime, telefonas yra pametamas, pavagiamas – yra tokia galimybė. Kitas dalykas – yra aibė būdų, kaip gali būti pavagiamos kortelės.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

– Jūsų, kaip kibernetinio saugumo eksperto, nuomone, ar verta telefone turėti visų fizinių kortelių dublikatus, ar geriau tik vieną, o kitas turėti fiziškai ir nešiotis atskirai nuo telefono?

– Turiu vieną ar dvi korteles, kuriose yra ribota pinigų suma, kuri nepadarytų pasaulio pabaigos. Be abejo, turbūt visų fizinių kreditinių kortelių su savimi nešiotis nereikėtų. Visko gali būti – nutinka visokių situacijų.

– Netrukus tokiu pat būdu bus galima turėti virtualioje erdvėje tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą. Kokie čia iššūkiai laukia, jūsų akimis?

– Manau, kad iššūkiai bus panašūs kaip su kriptovaliutų piniginėmis. Ten irgi gali laikyti pinigus, visi žinome, kiek ten būdavo pavagiama – ar keityklose, ar iš tų pačių privačių piniginių. Tikriausiai atsiras ir technologinės atakos, bet bus ir kažkokios socialinės atakos. Sunku pasakyti, kaip bus, kadangi šiuo metu viskas yra daugiau mažiau popieriuje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur ir kaip gali sukčiai bandyti pasinaudoti mūsų asmens dokumentais virtualioje erdvėje? Kokių būna atvejų, kur jie yra panaudojami?

– Asmens duomenimis naudojamasi labai plačiai. Reiškiasi, bet kokia informacija yra panaudojama socialinėje inžinerijoje. Iš kitos pusės, jeigu kalbame apie normalią piniginę, kur bus dokumentai – jeigu negalėsi pasinaudoti skaitmeniniais dokumentais, galbūt kažkiek išviliojus duomenis per kokią netikrą svetainę, kur prašo nebūtinai kažką suvesti, bet galbūt nuskenuoti ar dar ką nors tokio. Tarkime, ta informacija po to gali būti naudojama sukčių.

– Atrodo, kad išmanieji telefonai yra saugūs – kodai, veido skenavimas. Jūsų požiūriu, ar verta ten turėti ateityje visas korteles ir pasą, vairuotojo pažymėjimą, ar geriau susilaikyti?

– Riziką reikėtų valdyti – visų kiaušinių į vieną pintinę nedėti. Kitas dalykas – be abejo, jeigu žinai, ką darai, situaciją kontroliuoji, į telefoną nededi visko iš eilės, ką randi, ta rizika gali būti valdoma. Iš kitos pusės, turime patys pasverti, ar mokame valdyti. Jeigu nebūtų kažkokia technologinė ataka, gali būti socialinės inžinerijos atakos, kas šiuo metu yra vyraujantis dalykas – ar su jomis susitvarkysi.