- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo šiol vartotojai, rinkdamiesi maisto produktus jų etiketėje suras dar daugiau informacijos, kur šie produktai pagaminti ir iš kur atkeliavo jų žaliavos. Nuo šiandien, balandžio 1 d., visoje Europos Sąjungoje įsigalioja nauji reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pabrėžia – jeigu nurodyta, kad produktas pagamintas Lietuvoje, tai dar nereiškia, kad ir jo gamybai panaudotos žaliavos yra lietuviškos. Todėl jeigu maisto produkto kilmės šalis ar vieta skiriasi nuo jo pagrindinių sudedamųjų dalių, nuo šiol yra privalu nurodyti ir atitinkamos pagrindinės sudedamosios dalies kilmę, o jei tokių sudedamųjų dalių ne viena – tuomet visų jų kilmę.
Pagrindine produkto sudedamąja dalimi laikoma ta dalis, kuri sudaro daugiau kaip 50 proc. viso produkto arba kurią vartotojas paprastai sieja su maisto produkto pavadinimu. Pavyzdžiui, braškių uogienės pagrindinė sudedamoji dalis – braškės, duonos produktų – atitinkami javų miltai, vaisinių ledų – vaisių tyrė, kiaulienos gaminių – kiauliena, pieno produktų – pienas ir pan.
Tad tais atvejais, kai, pavyzdžiui, ant braškių uogienės bus deklaruojama, kad tai yra Lietuvoje pagamintas produktas, tačiau gamybai naudotos braškės bus išaugintos ir atgabentos iš kitos valstybės, pavyzdžiui, Lenkijos, bus privaloma papildomai nurodyti, kad gamybai naudotų braškių kilmės šalis yra Lenkija, arba tiesiog pažymėti, kad braškių kilmės šalis yra kita nei paties produkto. Tuo tarpu jeigu minėtų braškių uogienės, paženklintos užrašu „pagaminta Lietuvoje“ ar pan., gamybai būtų naudojamos Lietuvoje išaugintos braškės, papildomai jokios informacijos apie braškių kilmę gamintojas nebus įpareigojamas pateikti.
Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (t. y. jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais.
Vis dėlto, reaguodami į vartotojų susidomėjimą, nemažai gamintojų maisto produktų ir žaliavų kilmę nurodydavo ir savanoriškai, naudodami su tuo susijusius įvairius paaiškinimus, grafinius vaizdus, simbolius arba sąvokas. Pavyzdžiui, terminus „pagaminta Lietuvoje“, „lietuviškas produktas“, „Kilmės šalis – Lietuva“ ir pan. arba valstybių vėliavų simbolius ir kt. Toks ženklinimas ir simbolika ir toliau galės būti naudojama, tačiau nepaisant jų, maisto produkto etiketėje vartotojai turės matyti ir pagrindinės sudedamosios dalies kilmę, jei jis skiriasi nuo produkto, taip pat produkto gamintojo, pakuotojo, pardavėjo ar importuotojo pavadinimą bei adresą.
Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su senojo pavyzdžio ženklinimo informacija pranyks palaipsniui, nes iki balandžio 1 d. pateikti rinkai ar paženklinti maisto produktai dar gali būti teisėtai parduodami iki kol baigsis jų atsargos.
Naująsias taisykles nustatė Europos Komisijos reglamentas, todėl jos galios visose Europos Sąjungos valstybėse. Susipažinti plačiau galite čia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...