Kamšant "Sodros" biudžeto skyles teks priimti skausmingus sprendimus. Apie tai jau prakalbo premjeras Andrius Kubilius, iki šiol žadėjęs, kad pensijos ir socialinės išmokos nebus mažinamos.

Lengvų išeičių nėra

Kaip ketinama gelbėti pavojingai pakrypusį socialinės sistemos laivą, Vyriausybės galva kol kas neatskleidžia, nors vakar apie tai A.Kubiliui teko aiškintis Prezidentui Valdui Adamkui.

Premjeras po susitikimo tegalėjo pasakyti, kad "Sodros" biudžeto deficito problemos sprendimas bus nepopuliarus, nelengvas ir skausmingas.

"Šiais metais "Sodroje" yra nemažų problemų, jas turėsime spręsti. Yra ir įvairių pasiūlymų, juos galima vardyti ir vardyti, bet kol neapsisprendėme, tai geriau ir nevardyti, nes nė vieno iš jų nėra lengvo ir neskausmingo", – apie laukiančias permainas kol kas konkrečiai nelinkęs kalbėti A.Kubilius.

Vis dėlto jis pripažino, kad pasiūlymai liko tie patys – arba didinti pajamas, arba mažinti išlaidas, o Vyriausybė dar tikisi rasti subalansuotą variantą: "Kartais tie sprendimai nebūna labai populiarūs. Tačiau nepopuliarias žinias pranešime tada, kai dėl jų susitarsime."

Ateities pensininkai nerūpi

Susitikime dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys aiškino, kad šiuo metu "Sodros" biudžete stinga apie 490 mln. litų, tačiau dabartines pensijas bus stengiamasi išsaugoti.

Neoficialiais BNS duomenimis, mažėjant darbo užmokesčiui ir augant bedarbių skaičiui, per gegužę "Sodros" deficitas išaugo dar beveik 250 mln. litų ir per penkis šių metų mėnesius pasiekė 859 mln. litų.

Prezidentas V.Adamkus priminė, kad neišpręstas išmokų privačių pensijų fondų dalyviams klausimas, tačiau premjeras dar kartą pareiškė, kad dabartinei Vyriausybei labiau rūpi šiandienos pensininkai.

"Mums labiau rūpi dabartinių pensininkų pensijos šiemet negu labai tikslūs atsakymai, kaip atrodys visa pensijų padėtis po 5–10 metų. Mums svarbiausi šių metų reikalai", – atrėmė A.Kubilius ir paguodė, kad pensijų sistemos ateičiai taip pat bus skiriama laiko.

Taigi gali būti, kad Vyriausybė ryšis dar labiau apkarpyti į privačius pensijų fondus pervedamų "Sodros" įmokų dalį arba apskritai kuriam laikui šias įmokas įšaldyti.

Pamiršo draudžiamąsias pajamas

Profesorius Rimantas Rudzkis, banko "DnB Nord" vyriausiasis analitikas, Vyriausybei siūlo prisiminti draudžiamąsias pajamas, pagal kurių dydį apskaičiuojamos pensijos ir socialinės išmokos. Šiuo metu draudžiamosios pajamos siekia 1488 litus ir nesikeitė nuo 2008 m. rugpjūčio. Iki tol jos buvo 1414 litų.

"Manau, kad draudžiamųjų pajamų dydis turėtų būti tampriai susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu. Kai šis augo, didėjo ir draudžiamosios pajamos. Kadangi šiais metais vidutinis darbo užmokestis jau mažėja, turėtų mažėti ir draudžiamosios pajamos. Vyriausybei vertėtų griežtai reglamentuoti tvarką, nustatyti formulę, pagal kurią šis dydis kistų, bet ne bet kada kaip iki šiol", – sakė pašnekovas, taip siūlydamas mažinti socialines išmokas.

Idėjai dar labiau apkarpyti "Sodros" įmokas privatiems pensijų fondams R.Rudzkis nepritaria, nes dabar, kai akcijų rinkos atsigauna, kaip tik pats palankiausias metas investuoti ir kaupti senatvei. Tačiau jo nestebina dabartinis Vyriausybės požiūris į ateities pensininkus: "Ką padarysi – visiems politikams rūpi dabartinis rinkimų ciklas."

Lieka tik skolintis

Ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad mažiausiai skausmingas "Sodros" gelbėjimo planas – skolintis ir kamšyti socialinės sistemos skyles.

"Galimybės didinti "Sodros" įmokų nematau. Šiuo metu jos ir taip, palyginti su kitomis šalimis, didelės. Kai ekonomika smunka, padidinus įmokas galima sulaukti priešingo efekto – įmonės dar labiau mažintų darbuotojų skaičių ir "Sodra" vis tiek gautų mažiau pajamų", – grėsmę įžvelgė ekonomistas.

Anksčiau R.Lazutka kaip vieną "Sodros" gelbėjimo scenarijų siūlė procentu didinti pridėtinės vertės mokestį, tačiau dabar pripažįsta, kad toks kelias gali dar labiau smogti mažmeninei prekybai ir visai šalies ekonomikai.

Jis abejojo, ar esant dabartinei padėčiai būtų galima mažinti "Sodros" išmokas: "Nemažai socialiai remtinų žmonių ir taip vos suduria galą su galu." Tačiau Vyriausybė gali būti priversta pavėlinti išmokėti kai kurias išmokas ir kuriam laikui įsiskolinti šalies gyventojams.

"Lengvų kelių išties nėra. Manau, valstybė turės skolintis ir laukti geresnių laikų", – konstatavo ekonomistas.

Kompensacijų teks palaukti

Prezidentas V.Adamkus gegužės pradžioje pasirašė Pensijų sistemos reformos pakeitimo įstatymą, numatantį, jog nuo šių metų liepos 1-osios "Sodros" įmokos antros pakopos privatiems pensijų fondams bus sumažintos nuo 3 iki 2 proc. Jis tuomet įpareigojo Vyriausybę, metų pradžioje jau sumažinusią įmokas į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., parengti susidariusių netekčių kompensavimo mechanizmą, kad pensijų fondams prarastos įmokos būtų kompensuotos 100 proc.

Prezidentas paragino Vyriausybę parengti susidariusių netekčių kompensavimo mechanizmus, kurie leistų visiškai kompensuoti dabartinį įmokų praradimą augant šalies ekonomikai.

Vyriausybė numato, kad "Sodros" įmokų dalis į privačius pensijų fondus nuo 2011-ųjų bus atstatyta iki 5,5 proc., nuo 2012 m. iki 2014-ųjų pabaigos sieks 6 proc., o nuo 2015 m. sausio – vėl 5,5 proc. 6 proc. įmoka bus taikoma tik tiems, kurie bus pasirašęs sutartis iki šių metų liepos 1-osios.

Pensijų fondų valdytojai tvirtina, kad tokia įmokų kompensavimo tvarka padengs tik 23 proc. visų nuostolių dėl negautų pajamų.