Vienuoliktą kartą atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas (LIPI) ketvirtąjį šių metų ketvirtį buvo 1,216 balo (iš 2 galimų). Asociacijos „Investors' Forum“ valdybos pirmininko Rolando Valiūno teigimu, tokį pokytį daugiausia lėmė prastėjantis investuotojų požiūris į politinį šalies stabilumą, verslo skaidrumą ir mokesčių sistemos efektyvumą.

„Nors per pastarąjį pusmetį investuotojų nuotaika pastebimai suprastėjo, jų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika bei jos perspektyvomis tebėra gana aukštas. Vis dėlto, šie pokyčiai yra aiški paskata šalies valdžios institucijoms susirūpinti politine lyderyste ir imtis strateginių pokyčių verslo aplinkai gerinti. Kol trypčiojama dėl tokių sprendimų kaip „Sodros“ lubų įvedimas, Lietuvos galimybės rimtai konkuruoti tiek dėl užsienio investicijų, tiek dėl talentų, sparčiai tirpsta“, - komentavo R. Valiūnas.

Nors per pastarąjį pusmetį investuotojų nuotaika pastebimai suprastėjo, jų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika bei jos perspektyvomis tebėra gana aukštas.

Šį ketvirtį didesnio pelno tikisi 44 proc. investuotojų. Teigiamai nuteikia ir planai didinti darbuotojų atlyginimus bei kurti naujas darbo vietas: artimiausiu metu didėsiant atlyginimą prognozuoja 67 proc., o augsiant darbuotojų skaičių - 62 proc. apklaustų investuotojų.

Lyginant su metų viduriu, manančių, kad darbo įstatymus būtina nedelsiant tobulinti, sumažėjo perpus. Apklaustų investuotojų nuomone, svarbiausias valstybės prioritetas artimiausiu metu - švietimo sistemos tobulinimas. Susirūpinimą šia sritimi išreiškė 79 proc. respondentų. Kita itin dėmesio reikalaujanti sritis - viešojo sektoriaus efektyvumas. Net 59 proc. investuotojų išreiškė paramą Vyriausybės siekiams jį didinti.

Tyrimo duomenimis, vienu aktualiausių pastarojo meto verslo iššūkių lieka didėjantis atotrūkis tarp darbo jėgos našumo ir atlyginimų. Asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, vietų, kur valstybei dar reikia daug padirbėti, netrūksta.

„Naujojo Darbo kodekso priėmimas buvo svarbus, nors ir ilgai atidėliotas žingsnis labiau subalansuoto, šiuolaikinės rinkos poreikius atitinkančio darbo santykių reguliavimo link. Vis dėlto, siekdama išvengti augančių atlyginimų ir menko našumo keliamo pavojaus ekonomikai, valstybė turėtų imtis tolesnių žingsnių ir bei ryžtingų struktūrinių reformų šalies konkurencingumui didinti. Mažesnis jėgos apmokestinimas ir „Sodros“ lubos, švietimo sistemos ir valstybės valdomų įmonių reformos - tai sritys, į kurias atkreipiame dėmesį ne vienerius metus, ir kuriose valstybė turėtų gerokai pasitempti“, - kalbėjo R. Skyrienė.

Pasak jos, vienu iš būtinų pokyčių galėtų tapti Finansų ministerijos planuojami mokesčių įstatymų pakeitimai. 57 proc., apklaustųjų tikisi, kad įgyvendinus laisvųjų ekonominių zonų modelio pakeitimus, bus teigiamai paveikta investicinė aplinka. Itin teigiamai vertinamas siūlymas nustatyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą patentabilių išradimų komercializavimui. Tokiai iniciatyvai pritaria 97 proc. tyrimo respondentų.

95 proc. investuotojų pritaria „Sodros“ įmokų lubų įteisinimui. 59 proc. investuotojų mano, kad geriausio poveikio verslo aplinkai ir investiciniam klimatui leistų tikėtis lubos, taikomos nuo 6 vidutinių mėnesinių atlyginimų. Apie pusę, 49 proc., investuotojų yra įsitikinę, kad įteisinus šią ekonominę priemonę padidėtų darbuotojų atlyginimai bei sumažėtų šešėlinė ekonomika.