Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra vienas iš didžiausių investuotojų Lietuvoje. Kasmet uosto plėtrai skiriama po kelis šimtus milijonų litų.

Įvertinto investicijų svarbą

Pernai investicijos buvo rekordinės – per 301 mln. litų. Taip pat investicijoms panaudota rekordinė ES parama – 112,4 mln. litų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija pripažino Uosto direkcijos investicijų reikšmę didinant konkurencingumą ir skatinant lietuviškos produkcijos eksportą. Už 2013 metais įgyvendintas didžiausias uosto istorijoje investicijas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai įteikta nominacija „Lietuvos metų eksportuotojas 2013“.
Pernai iš 33,42 mln. tonų Klaipėdos uosto krovinių net 21,03 mln. tonų buvo lietuviški.

„2013-uosius metus galime vadinti proveržių metais pagal įgyvendintų investicijų mastus.  Pasiektas visų laikų investicijų rekordas. Jis didina Klaipėdos uosto konkurencingumą, sudaro dar geresnes sąlygas krovinių srautų judėjimui per vienintelį rytinės Baltijos šalyse neužšąlantį uostą“, – pastebėjo Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Tai nesunku pastebėti palyginus pastarųjų dešimtmečių Klaipėdos uosto investicijas ir krovos pokyčius. Nuolat gilinant uostą, rekonstruojant krantines, privažiavimo kelius ir geležinkelius, bendra krova nuo 17,24 mln. tonų 2001 metais šoktelėjo iki 36,6 mln. tonų 2011 metais. Per tą patį laiką Uosto direkcijos ilgalaikis turtas (akvatorija, krantinės, keliai, geležinkeliai, kita infrastruktūra) šoktelėjo nuo 600 mln. litų iki 1,3 mlrd. – 2001 metais ir 1,7 mlrd. – 2013 metais.

Investicijų dėka Klaipėdoje kuriasi konteinerių, žemės ūkio produktų, trąšų jūrų keltais gabenamų krovinių paskirstymo centrai (HUB-ai), suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas.

Svarus privataus kapitalo indėlis

Uosto direkcijos, taip pat uosto kompanijų investicijos per pastarąjį dešimtmetį žymiai pakeitė Klaipėdos uostą kaip Lietuvos ekonominį vienetą. Jo reikšmė Lietuvos ekonomikai tapo dar labiau apčiuopiama.
Vystant Klaipėdos uostą A.Vaitkus akcentavo ir didžiulį uosto privataus kapitalo indėlį.

„Valstybės investicijos į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą pritraukia du kartus didesnes privataus kapitalo investicijas į turtą, skirtą logistikos, laivų statybos bei remonto paslaugoms teikti. Jų indėlis į uosto plėtrą, tiesioginiai ryšiai su krovinių savininkais ir siuntėjais bei konkurencingi krovos darbų tarifai užtikrina tolygią, sinerginę ir efektyvią uosto plėtrą, didina verslo konkurencingumą ir nacionalinėje, ir tarptautinėje verslo erdvėje, prisideda prie eksporto ir importo rodiklių gerėjimo, skatina naujų darbo vietų kūrimąsi“, – akcentavo A.Vaitkus.

Nuolatinės investicijos didina ne tik Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą tarptautinėse rinkose, bet ir prisideda vystant transporto strategiją. Didžiausia Lietuvoje transporto paslaugų įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 50 proc. krovinių gabena iš arba į Klaipėdos jūrų uostą.

Be to, dėl uosto veiklos LR valstybės biudžetas vidutiniškai papildomas po pusę milijardo litų per metus, o įmonių pajamos siekia apie 1,5 mlrd. litų. Dėl aktyvios uosto veiklos sukuriama apie 185 tūkst. darbo vietų. Transporto srityje, kuri susieta su uostu, įdarbinama iki 10,5 proc. visų šalies dirbančiųjų. Klaipėdos uostas tiesiogiai ir netiesiogiai yra susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vystymas negali sustoti

2013 metų investicijos Klaipėdos uoste netaps rekordinėmis visiems laikams. Šiuo metu Uosto direkcija vykdo ir yra suplanavusi investicinių projektų už 1 mlrd. 149 milijonus litų.

2013 metai žymi vieną Klaipėdos uosto vystymo atskaitos tašką. Iki 14,5 metro baigtas gilinti uosto laivybos kanalas, šiam gyliui pritaikomos krantinės.

2014–2020 metai bus naujas atskaitos taškas. Iškeltas tikslas pagilinti Klaipėdos uosto laivybos kanalą iki 17–17,5 metro, jo platinimas nuo 150 iki 180–200 metrų, sudaryti sąlygas uoste krauti 80 mln. tonų krovinių.

Paraleliai vyks Malkų įlankos gilinimas nuo 11 iki 14,5 metro, kanalo platinimas iki 160 metrų, krantinių pritaikymas naujam gyliui, sudaromos galimybės šioje įlankoje krauti iki 16–20 mln. tonų krovinių.

Šie darbai nėra paprasti – jie neįvykdomi tarsi mostelėjus burtų lazdele. Reikės rekonstruoti uosto vartų molus, šiek tiek pakeisti laivų įplaukos kryptį. Dėl padidėjusio gylio teks tvirtinti Kuršių nerijos šlaitus, įrengti uosto pietinį molą nuo Kuršių marių.

Atlikus tuos darbus dalyje uosto iki 2022, o likusioje dalyje iki 2028 metų, Klaipėdos uostas pagal gylius susilygins su kitais rytinės Baltijos uostais.

„Norėdami neprarasti to, ką pasiekėme, išlikti konkurencingi Baltijos jūros regione, privalome ir toliau investuoti. Investicijos į uostą nėra tarsi į balą išmesti pinigai. Jų grąža yra viena geriausių. Vidutiniškai investicijos į uostą, kuris yra didžiulis ekonomikos variklis, atsiperka per 2,5 metų. Tai supranta ir Lietuvos Vyriausybė, Seimas, todėl sudarė palankias sąlygas investuoti į uosto infrastruktūrą, skatinti, kad privačios kompanijos investuotų į uosto suprastruktūrą“, – aiškino A.Vaitkus.   

KVJUD investicijų rodikliai

301 mln. litų (be PVM) – tiek investuota į uostą per 2013 metus.

739 metrai – tiek pernai uoste suremontuota krantinių.

6863 metrai – tiek pernai suremontuota ar naujai pastatyta geležinkelių.

6,1 mln. kub. m – tiek grunto pernai iškasta gilinant uostą.

127,3 mln. litų – tiek kainavo pernai baigtas uosto laivybos kanalo gilinimo iki 14,5 metro ir platinimo iki 150 metrų projektas.