Investicijos į šilumos sistemų atnaujinimą – užtikrintam šilumos kainos mažėjimui

  • Teksto dydis:

Nuo 2013 metų Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau kaip 2300 daugiabučių pastatų, kuriuose buvo įgyvendintos tokios kompleksinės energiją taupančios priemonės, kaip sienų, stogų šiltinimas ar šildymo sistemų atnaujinimas, kas vidutiniškai padeda sutaupyti 50–60 proc. energijos.

Taip pat stebima tendencija, kad miestuose, kuriuose atnaujinta apie trečdalis daugiabučių, šilumos energijos suvartojimo mažėjimas jaučiamas net miesto lygmeniu.

„Atkreipėme dėmesį į tai, jog aktyvi daugiabučių renovacija daro įtaką šilumos kainoms, todėl savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. Siekiant mažinti šilumos nuostolius trasose, dažniausiai stengiamasi sumažinti veikiančių šilumos energijos gamybos įrenginių kiekį, įrengti mažesnės galios įrenginius, atnaujinti vamzdynus. Naudojame plastikinius vamzdžius, pereinančius į žemesnės temperatūros režimus ir t.t.“, – pasakoja Savivaldybių asociacijos energetikos komiteto pirmininkas Kęstutis Vaitukaitis.

Pašnekovas pastebi, jog šiuo metu daugiausiai dėmesio sulaukianti priemonė, siekiant kompensuoti mažėjantį šilumos energijos poreikį, yra šilumos trasų atnaujinimas, o baigiantis biokurio nusidėvėjimo laikotarpiui, planuojama investuoti ir į atsinaujinančius energijos išteklius.

Planuoja atnaujinimus

Birštono savivaldybėje, kurioje nuo 2013 metų yra renovuoti 29 daugiabučiai ir dar vyksta 3 atnaujinimo darbai, sumažėjusį daugiabučių namų šilumos poreikį kompensuoja proporcingai išaugęs sanatorijų ir SPA centrų poreikis šiluminei energijai. Taip pat šiluminės energijos poreikį augina ir vis aktyvesnis gyventojų jungimasis prie centralizuotų šilumos tinklų – tai daugiausia anksčiau nuo jų atsijungusių gyventojų grįžimas. Nors šilumos poreikis nemažėja, savivaldybė jau planuoja investuoti į šilumos tinklų būklę.

„Savivaldybės planuose – dviejų senų neekonomiškų ir nepatikimų vandens šildymo biokuro katilų pakeitimas į modernius, turinčius didesnį šilumos reguliavimo spektrą. Tolimuose šilumos trasų taškuose, kuriuose šilumos sunaudojimas vasaros laikotarpyje būna nedidelis, ateityje svarstome montuoti saulės kolektorius ir šilumos siurblius“, – teigia Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Nauda visam miestui

Druskininkų savivaldybėje, kurioje kartu su jau modernizuotais 98 ir keturiais šiuo metu renovuojamais daugiabučiais namais atnaujinami ir šilumos tinklai. Pasak Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo Lino Urmanavičiaus, akivaizdus šilumos poreikio mažėjimas dėl daugiabučių namų renovacijos čia nėra juntamas būtent dėl augančio vartotojų skaičiaus. Anot pašnekovo, šilumos kainų augimą stabilizuoti gali padėti ir kompleksinis veiksmų planas. Kartu su atnaujinamais namais savivaldybėje atnaujinami ir šilumos tinklai.

Birštono šilumos tinklų direktorius Gintaras Verseckas teigia, kad renovacijos nauda svarbi visam miestui. „Šilumos švaistymas per senus langus ar nesandarias angas yra vienareikšmiškas nusikaltimas. Senos statybos daugiabučiai turi būti renovuojami, kad gaminama šiluminė energija nebūtų paleidžiama į orą tiesiogine to žodžio prasme“, – tvirtina pašnekovas.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

T

T portretas
Cia senai buvo aisku bet tik yra durniu kurie tuom patiki

nuomone

nuomone portretas
nieko nesiskiria renovuoti ie nerenovuoti namai sildymo kainomis turiu faktus renov ir nerenov kai buvo praejusi ziema saltas menuo debreceno gatveje mokejo vienodai lygiai tie pat abu namai ir dar bankui elementus reikia moketi tai kur skirtumas atsipeikekite valdzia

Melas. melas. melas.

Melas. melas. melas. portretas
Jokios naudos, tik mulkina zmones. Tai ka silumininkai sumazins sau atlyginimus, pelno - NE. Paprastai pakels kuro kaina. Po 30-40 m ir vel reikes renovuoti namus. Pasaka be galo.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių