- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu dabar kraustytųsi gyventi į naują vietą, 66 proc. lietuvių svarbiausias pasirinkimo kriterijus būtų būsto energinis efektyvumas. Penktadalis gyventojų svarsto ir apie investicijas į turimo būsto energinį efektyvumą – efektyvesnę šildymo sistemą, atsinaujinančią energetiką, energiją taupančius buities prietaisus, rodo SEB banko iniciatyva „Norstat“ tyrimas.
„Ne tik dėl tvarumo priežasčių, bet ir dėl smarkiai brangstančių energetinių išteklių žmonės vis geriau supranta aplinką tausojančio ir energetiškai efektyvaus būsto naudą. Tai ne tik mažesnės išlaidos šildymui, bet ir geresnė gyvenimo kokybė bei padidėjusi nekilnojamojo turto vertė“, – sako SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras.
Tęsiantis Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, Europos ir Lietuvos elektros ir gamtinių dujų rinkoje toliau tvyro didelė įtampa. Ateities sandoriai dėl didmeninių elektros ir gamtinių dujų kainų kol kas neteikia optimizmo vartotojams. Jau žinomos ir būsimos antro pusmečio kuro kainos šildymui. Pavyzdžiui, vartotojams, naudojantiems gamtines dujas šildymui, gamtinių dujų kintamoji dalis 2022 metų antrą pusmetį bus 88 proc. didesnė negu prieš metus, elektros kaina, įvertinus valstybės subsidiją ir atsižvelgus į pasirinktą planą, vartotojams bus iki 60 proc. didesnė negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
„Akivaizdu, kad, esant tokiems energetinio kuro kainų šuoliams bei norint sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, gyventojai skuba ieškoti efektyvių energijos sprendimų“, – teigia M. Kieras.
SEB tyrimas rodo, kad atnaujinti šildymo sistemą artimiausiu metu galvoja 22 proc. gyventojų, 20 proc. svarsto pradėti naudoti atsinaujinančią energiją, 19 proc. žada keisti buitinę techniką ir pasirinkti aukščiausios energijos vartojimo efektyvumo klasės prietaisus, 2 proc. planuoja investuoti į kitus energijos taupymo sprendimus. Jokių investicijų į būsto energinio efektyvumo gerinimą neplanuoja 38 proc. gyventojų.
SEB bankas gyventojams šį pavasarį pradėjo teikti vartojimo paskolas palankesnėmis sąlygomis saulės elektrinėms ar nutolusios saulės elektrinės daliai įsigyti. Tokios vartojimo paskolos sudaro 7 proc. visų teikiamų vartojimo paskolų. Vidutiniškai gyventojai, kad galėtų naudotis elektra iš saulės, skolinasi 7,4 tūkst. eurų.
Dabar Lietuvoje yra apie 20 tūkst. saulės elektrinių – apie 15 tūkst. ant namų stogų ir apie 5 tūkst. nutolusių saulės elektrinių.
„Skaičiuojama, kad įsirengus saulės elektrinę, metų išlaidas už elektros energiją galima sumažinti iki 80 proc., tad dabartinėmis elektros kainomis investicija į saulės elektrinę gyventojams gali atsipirkti greičiau negu per šešerius metus“, – teigia SEB banko atstovas.
SEB bankas nuo šiol gyventojams palankesnėmis sąlygomis siūlo vartojimo paskolas, kurių palūkanos yra nuo 4,9 proc. ne tik saulės elektrinėms, bet ir namų energiniam efektyvumui gerinti. Privatūs klientai be užstato ir pradinės įmokos gali gauti iki 40 tūkst. eurų finansavimą iki septynerių metų.
SEB banko vartojimo paskolą namų energinio efektyvumo gerinimui galima gauti saulės elektrinei ar nutolusios saulės elektrinės daliai, šilumos siurbliui „oras-vanduo“ ir geoterminio šildymo sistemai.
Jei gyventojai planuoja įsigyti kitą energinį efektyvumą gerinantį pirkinį ar įsidiegti sprendimą, gali rinktis vartojimo paskolą aplinkai draugiškiems pirkiniams, kurios palūkanų norma yra nuo 7,9 procento.
SEB banko iniciatyva Lietuvos gyventojų požiūrio į būsto tvarumą ir energinį efektyvumą tyrimą atliko bendrovė „Norstat“. Atliekant tyrimą šių metų kovą buvo apklausta 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas pritaria elektros rinkos liberalizavimo atidėjimui3
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria elektros rinkos liberalizavimo trečiojo etapo atidėjimui, sako jo patarėjas. ...
-
D. Kreivys: trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas bus atidėtas bent metams6
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, jog paskutinis mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapas bus atidėtas mažiausiai metams. ...
-
Hibridinio darbo era: iššūkiai tik prasideda
Dveji pandemijos metai pakeitė, kaip, kur ir su kuo mes dirbame. Hibridinis darbo modelis, tapęs realybe daugeliui darbuotojų, kelia rimtų iššūkių net ir pažangiausioms pasaulio organizacijoms. Ir tai, galima sakyti, tik pradžia − &...
-
Ministras: į elektros rinkos priežiūrą ketinama įtraukti ir centrinį banką2
Lietuvos bankas (LB) galėtų vertinti nepriklausomų elektros tiekėjų finansinius draudimo instrumentus, sako energetikos ministras. ...
-
D. Kreivys: blogiausiu atveju, visi „Perlo Energijos“ klientai patektų į visuomeninį tiekimą11
Praėjus daugiau nei savaitei po nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlo Energijos“ sprendimo vienašališkai keisti fiksuotas kainas pasirinkusių klientų sutartis, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Vyriausybė pasiruo&sc...
-
Per 191 tūkst. nepasiturinčių gyventojų rugpjūtį sulauks paramos maisto produktais1
Nepasiturintiems šalies gyventojams nuo rugpjūčio 16 d. pradedama dalinti šiais metais ketvirtoji parama maisto produktais. Parama mažas pajamas gaunantiems žmonėms šiemet dar bus dalinama du kartus – spalio ir gruodžio mėnesi...
-
M. Majauskas: trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas gali būti atidėtas3
Trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas, kai nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti mažiausiai elektros suvartojantys gyventojai, galėtų būti atidėtas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. ...
-
M. Majauskas atskleidė, kiek kitais metais gali augti minimali alga3
2023 metais minimali mėnesio alga (MMA) gali padidėti nuo 15 proc. iki 19 proc., sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Tuo metu pensijos ir biudžetininkų atlyginimai turėtų augti 10 proc. ...
-
Prezidentūroje ir Seime bus aptariama situacija dėl „Perlo Energijos“2
Prezidentūroje ir Seime antradienį bus svarstoma situacija elektros energijos rinkoje, kai nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ nutraukė fiksuotos kainos sutartis su maždaug 180 tūkst. klientų. ...
-
Perdirbėjai nebesuperka obuolių krituolių – dėl didelių energijos kainų nebeapsimoka spausti sultis2
Perdirbėjai nebesuperka lietuviškų vasarinių obuolių krituolių, nes dėl didelių energijos kainų nebeapsimoka spausti jų sultis. Kai kurie sodininkai, kad ant žemės gali likti ir daug rudeninių obuolių krituolių. ...