- Lina Mrazauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslininkas Darius Bagdžiūnas sakė laiku pajutęs, kad internetas sukels „epinį judėjimą“. Todėl įkūręs interneto reklamos agentūrą „Gaumina“ jis iki šiol džiaugiasi iššūkių keliančiomis užduotimis.
Lietuvoje įkurtos, tačiau jau daugybę tarptautinių apdovanojimų susižėrusios įmonės „Gaumina“ dažnam pristatyti nereikia – apie ją kalba net užsienio žiniasklaida, tokia kaip „The Economist“ ar BBC. Nors savo tapimą lyderiu G.Bagdžiūnas lygina su muzikanto nuostaba, kai vieną rytą jo daina tampa hitu, kelias į sėkmę vis dėlto lengvas nebuvo. Iš pradžių įmonė į priekį buvo varoma vien dideliu noru, o vadovui teko dirbti be atlygio.
G.Bagdžiūnas sutiko dienraščiui papasakoti apie savo verslo kūrimą ir naujus atradimus.
– Grįžkime į pradžią. Kada jūsų galvoje užgimė pirmosios mintys apie savą verslą ir kas jas paskatino?
– Paauglystėje tiesiog rijau knygas. Jose rašė apie drąsius ir veiklius žmones, kurie kūrė savo gyvenimą patys, nelaukdami išmaldos iš likimo ar valdžios. Viskas, ko prašiau iš gyvenimo, buvo galimybė. Ją gavęs, būtent – interneto atsiradimą, bendraminčių ir klientą, patikėjusį jaunuoliams savo projektą, pasistengiau, kad nereikėtų melsti antros.
– Ar nusprendęs imtis savo verslo jau iš karto žinojote, kuria kryptimi patrauksite?
– Kaip jau minėjau, apie verslą pradėjau galvoti nuo ankstyvos paauglystės. Iš pradžių tikrai nežinojau, kokia veikla užsiimsiu. Ieškojau bangos, kuri natūraliai kildama galėtų iškelti ir įmonę. Laikai lėmė, kad tai buvo skaitmeninė revoliucija.
Suvokėme, kad internetas yra ateitis, o tinklalapiai – produktas, kurio reikės daugeliui. 1998 m. Vakaruose siautė dot com'ų bumas, taigi dirbti internete tuomet reiškė tarsi dalyvauti epiniame judėjime.
– Papasakokite, kaip atrodė pirmieji verslo žingsniai.
– Iškart turėjome ambiciją tapti Lietuvos lyderiais, tačiau kas jos neturi? Nuo pat pradžių suvokėme, kad norint pasiekti viršūnę reikia eiti aukščiausios kokybės keliu. Šiandien matome, kad pasirinkome teisingai.
Pirmą biurą – gal aštuonių kvadratinių metrų – įsirengėme Spaudos rūmuose. Iš pradžių ne tik kūrėme puslapius, bet ir turėjome savo portalą. „Gaumina“ sukūrė pirmą lietuvišką internetinio elektroninio pašto sistemą www.centras.lt, ir šis tinklalapis 2000 m. tapo lankomiausiu Lietuvoje. Jausmas buvo panašus į tą, kurį patiria muzikantai, – kai vakare eini miegoti niekam nežinomas, o ryte atsibudęs matai, kad visi klausosi tavo dainos. Vieną rytą nei iš šio, nei iš to pamatėme, kad turime 100 tūkst. registruotų vartotojų. Vėliau projektą pardavėme „Makrolink“, kurie pašto sistemą sujungė su vienu šalies naujienų portalu.
– Ar laikui bėgant pradinė įmonės veikla kaip nors pasikeitė, palyginti su šių dienų?
– Vienu metu suvaldyti ir interneto reklamos agentūros, ir portalo nesugebėjome, todėl jį pardavėme. Ir savo jėgas sukoncentravome į agentūros vystymą.
– Trumpai papasakokite, kuo jūsų įmonė šiuo metu užsiima.
– Mūsų darbas – išnaudoti virtualius kanalus, kurti konkurencingą pranašumą organizacijoms ir patenkinti vartotojų poreikius. Padedame įmonėms geriau pritaikyti technologinį progresą – inovacijas, taip pat pasiekti verslo rezultatų, valdant srautą internete. Svarbu, kad viską, ką sugalvojame, sukuriame aukščiausios kokybės.
Kadangi į Lietuvą naujausios technologijos ateina truputį vėliau, negu jos panaudojamos Vakaruose, daugelyje krypčių teko būti pradininku. Ir į internetą kaip reklamos priemonę pradėjome žiūrėti pirmieji. Bandyti naujausius dalykus, net jei vėliau paaiškėja, kad devyni iš dešimties šioje rinkoje nepritaikomi, yra lyderio kelias.
– Iš kur sėmėtės reikiamų žinių, jei verslo kryptį pasirinkote vien dėl to, kad nujautėte daug žadančias perspektyvas?
– Kai pardaviau pirmą interneto tinklalapį, apie tai, kaip jį sukurti, išmaniau nedaug. Visko teko išmokti nuo nulio ir pačiam. Tuo metu nebuvo mokytojų ir netgi knygų – teko eksperimentuoti. Ekspertas – tai žmogus, kuris vienoje siauroje srityje padarė visas įmanomas klaidas. Kadangi už visas klaidas tenka susimokėti, stengiesi, kad netektų to daryti kelis kartus. Tai labai gerai motyvuoja.
– Taigi, šalies rinkoje įsitvirtinote. Po kurio laiko ėmėte svarstyti apie plėtrą į užsienį?
– Pripažintais rinkos lyderiais tapome 2003 m. ir nuo to laiko giname šią poziciją. Maždaug tuo metu pradėjome dairytis į užsienio plėtrą. Kadangi mokame anglų kalbą, žvilgsnis nukrypo į brandžias Anglijos ir Airijos rinkas. Tuo metu neturėjome nei žinių, nei finansinių išteklių, nei gebėjimo vadovauti, tačiau turėjome didelį norą. O kai noras yra, visa kita atsiranda. Airijoje jau dirbame šešerius metus – per tą laiką įsitvirtinome ir pelnėme rimtų klientų, tokių kaip „Guinness“, „Virgin Galactic“, „Bank of Ireland“ ir kt., pasitikėjimą.
– Nors noro įsilieti į užsienio rinkas buvo daug, pripažinimas, matyt, lengvai neatsirado. Papasakokite plačiau, ką darėte, kad užsienis į jus žiūrėtų kaip į rimtus partnerius.
– Pripažinimą atneša stiprūs darbai, bet iki jų yra ilgas kelias. Lietuviški darbai jiems visai neįdomūs – turi parodyti, ką padarei Anglijoje. O štai čia kyla vištos ir kiaušinio problema: negausi rimto kliento, kol nebūsi atlikęs rimtų darbų kitiems. Dar blogiau – niekas netiki, kad lietuviai gali padaryti aukštos kokybės produktą, taigi prašo pigaus programavimo. Pagunda didelė, tačiau tokiu būdu su Afrika nepakonkuruosime. Kai mūsų darbai užsienio rinkoms gavo airiškus, angliškus, o vėliau ir tarptautinius reklamos apdovanojimus, atsirado ir klientų pasitikėjimas bei užsakymų.
– Viena vertus, sparti interneto plėtra žadėjo augančią paklausą, kita vertus, skatino konkurentų atsiradimą. Kaip šiuo metu vertinate konkurenciją skirtingose rinkose?
– Konkurencija visur vienoda. Bet kurioje rinkoje gali rasti įmonių, kurios padarys tinklalapį ir už 100 litų, ir už 100 tūkst. litų.
– Pasidalykite tolesniais savo verslo plėtros planais. Galbūt esate išsikėlę kokį nors galutinį įmonės tikslą?
– „Gauminos“ tikslas yra išlikti Lietuvos lydere, taip pat didinti eksporto dalį. Tačiau kampanijos ir interneto inovacijos nėra vienintelis mano darbas. Mano žmona Smiltė ir jos partnerė Elvita daugiau nei prieš metus sukūrė naują produktą – natūralius rankų darbo ir šmaikščių skonių „TU-TU“ ledinukus. Prie šio projekto daugiau dirbu kaip mentorius, padedantis verslo valdymo, pardavimo ir rinkodaros klausimais. Smagiausia ne tai, kai matai, kaip produktas džiugina mažiausius, o kai jis į vaikystę sugrąžina suaugusiuosius.
– Reziumuojant: kas kuriant sėkmingą verslą ir ieškant stiprybės jums turėjo didžiausios įtakos?
– Didžiausios įtakos turėjo komanda: šeima, bendradarbiai ir klientai. Nuo mažens šeimoje iš tėvų mokiausi laikytis žodžio, būti tolerantiškas ir tyrinėti mane supantį pasaulį. Be to, veiklos pradžioje pinigų algai išsimokėti neužtekdavo. Todėl tai, kad tuo metu gyvenau pas tėvus, buvo svarbus „Gauminos“ išlikimo veiksnys. Kalbant apie bendradarbius, visi mes esame žmonės, kurie tiesiog atlieka darbą iki galo, nesvarbu, kokia būtų užduotis, terminai ar aplinkybės.
Vieną darbo dieną atrodo, kad dirbi kino studijoje, kitą – kad tyrimų bendrovėje, trečią – universitete, o dar kitą – pramogų parke. Virtuali erdvė persikelia į kitas verslo sritis. Iš savo ilgalaikių klientų gauname vis sudėtingesnių užduočių, išeinančių už reklamos ribų. Dėl to iš dizaino ir programavimo įmonės virstame į inovacijų bendrovę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo Biudžeto ir finansų komitete – kitų metų biudžeto svarstymas
Kadenciją baigiantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį svarstys 2025 metų valstybės biudžeto projektą. ...
-
Vilniaus rajono savivaldybė Bezdonių aikštelę ir sklypus Riešėje skirs gyventojų poreikiams
Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė Bezdonyse esančios aikštelės teritoriją ir du Riešės žemės sklypus pritaikyti visuomenės poreikiams. ...
-
EK turėtų išmokėti Lietuvai dar 463 mln. eurų RRF subsidijos bei paskolos
Europos Komisija (EK) preliminariai teigiamai įvertino trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
V. Lopeta palieka „Swedbank“3
Vieno didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovas Valdas Lopeta traukiasi iš pareigų. ...
-
Ekspertai apie pirmąsias šildymo sąskaitas: džiaugtis dar anksti1
Gyventojus jau pasiekė pirmosios šildymo sąskaitos. Tiesa, šiemet pirmą kartą jos stebina maloniai. Sostinėje šilumos kilovatvalandė pigo trečdaliu. Tiesa, ekspertai atviri – džiaugtis gerokai mažesnėmis sąskaitomis dar an...
-
Ekonomistai skeptiškai vertina būsimos Vyriausybės žadamus pokyčius1
Pirmadienį pasirašius būsimos valdančiosios koalicijos sutartį, ekonomistai įvertino naujosios valdžios žadamus pokyčius. Nors ekspertai sako pritariantys poreikiui didinti valstybės biudžeto pajamas, jie įspėja, kad planuojami pokyčiai gal...
-
Juodąjį penktadienį kviečia pakeisti Žaliuoju
Kasmet visame pasaulyje minint Juodąjį penktadienį, šiemet asociacija „Investors’ Forum“ kartu su partneriais kviečia atkreipti dėmesį į tvaresnį bet atsakingesnį vartojimą tądien minint Žaliąjį penktadienį. ...
-
V. Ąžuolas siūlo valstybės biudžete numatyti beveik 17 mln. eurų Mažeikių sporto arenos statybai1
Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas registravo pasiūlymą 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui, kuriuo siūloma skirti 16,87 mln. eurų planuojamam statyti Mažeikių sporto ir pramogų centrui. ...
-
LEA: vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ išaugo 5,5 proc.
Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje pirmoje lapkričio pusėje buvo 5,5 proc. didesnė nei spalio mėnesį ir siekė 0,096 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, praėjusios savaitės vidutinė elektro...
-
Lietuviai nuogąstauja, kad atvykėliai perims darbo vietas: ar tai realu?4
Lietuvoje daugėjant imigrantų, tautiečių požiūris į juos, deja, keičiasi į blogąją pusę. Lietuviai nuogąstauja, kad atvykėliai perims darbo vietas, apkraus socialinių paslaugų sistemą ar bus linkę daryti nusikaltimus. Apie tai, kiek pagrįsto...