Integracijos į Europos elektros tinklus planai gali dar padidinti įtampą su Rusija

Dėl Baltijos šalių ketinimų integruotis į Europos elektros tinklus Rusijos Karaliaučiaus sritis gali būti izoliuota, o tai gali dar padidinti įtampą santykiuose su Rusija.

Elektros tinklų sinchronizacijos planui įgyvendinti prireiks ne mažiau kaip dešimtmečio, tačiau pasiekus šį tikslą Karaliaučiaus sritis – strateginė Rusijos teritorija tarp Lenkijos ir Lietuvos, kurioje dislokuotas Rusijos Baltijos laivynas – liktų be elektros tinklo.

Atmosfera regione jau yra įkaitusi. Yra net manančiųjų, kad elektra gali įžiebti politinį konfliktą, kaip buvo su dujomis Ukrainoje.

Šiuo metu Europos Sąjungai (ES) Tarybai pirmininkaujanti Latvija bando įtikinti ES kuriant bendrą energetikos rinką statyti daugiau tinklų jungčių, nes tai užtikrintų didesnį tiekimo saugumą ir sumažintų priklausomybę nuo Rusijos.

„Baltijos šalyse vis labiau suvokiama, kokią grėsmę šalių saugumui kelia Rusija, taigi abejotina, ar verta likti šalies, kuri gali būti priešiška, tinkle“, - teigia nepriklausoma konsultantė Agnia Grigas.

Šią savaitę Rygoje vyks ES energetikos ministrų ir Europos Komisijos (EK) susitikimas, kuriame Latvija vėl bandys įtikinti bloko narius siekti strateginio tikslo iki 2020 metų padidinti jungčių ES skaičių.

Tačiau aukšti pareigūnai teigia, kad šis galutinis terminas nėra griežtai nustatytas. Kai kurie ES pareigūnai, atsisakę nurodyti savo vardą, net suabejojo, ar visiškai sinchronizuoti tinklus apskritai yra įmanoma.

„Mūsų būsimas tikslas – pakeisti šį sinchronizuotą veikimą ir pereiti prie Vidurio Europos energetikos sistemos. Kalbant apie terminą, tai būtų maždaug iki 2020, 2025 metų“, - pareiškė Latvijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorės „Augstsprieguma Tikls“ valdybos pirmininkas Varis Bokas.

Estijos tinklų operatorės „Elering“ vadovas Taavis Veskimagis (Tavis Veskimagis) sakė, jog „Baltijos šalyse plačiai sutariama“, jog būtina sinchronizuoti tinklus su Europos tinklais, tačiau 2025 metų terminas šiai užduočiai atlikti atrodo tikroviškesnis nei 2020 metai.

Baltijos šalys iki šiol priklauso vadinamajam BRELL žiedui, kuris jungia Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą. Jos taip pat priklauso nuo Rusijos operatorių dažniams kontroliuoti ir tinklui balansuoti.

Tuo tarpu Rusija stengiasi didinti Kaliningrado srities energetinę nepriklausomybę. Be kita ko, planuojama didinti energijos gamybą regione, o „Gazprom“ anklave įrenginėja dujų saugyklą.

Pasak analitikų, Rusija įrodė esanti patikima regiono energijos tiekėja, o politinės kliūtys visiškam perėjimui prie Europos tinklų gali būti neįveikiamos.

„Sprendimui pasitraukti iš Rusijos IPS/UPS sistemos reikės ne tik milijardų eurų investicijų į infrastruktūrą ir energijos gamybos pajėgumus. Visų pirma reikės politinių sprendimų, kuriuos reikės priimti aukščiausiu lygmeniu“, - teigia Lenkijos tarptautinių reikalų instituto ekspertė Aleksandra Gawlikowska-Fyk (Aleksandra Gavlikovska-Fik).
Kelios jungtys su Europos tinklais turėtų atsirasti visai netrukus.

Šiemet turėtų būti užbaigtos naujos Lietuvos jungtys su Lenkija ir Švedija, tačiau to nepakaks norint sukurti visiškai veikiantį tinklą, kuris nebepriklausytų nuo Rusijos IPS/UPS sistemos.

Tinklų operatoriai teigia, jog reikės bent dar vienos jungties su Lenkija (o ją pastatyti, vertinant aplinkosaugos reikalavimus ir išlaidas, nėra taip paprasta), taip pat jungčių su Baltarusija ir Rusija.

Be to, jau ne vienerius metus planuojamos vienos jungties su Lenkija projektas gali būti užvilkintas, nes Lenkija vis derasi dėl išlaidų pasidalijimo, teigia ES pareigūnai.