- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės reguliuojamų paslaugų ir prekių kainos didėjo trečdaliu – susituokti irgi tapo brangiau.
Brangsta viskas – ir santuokos registracija, ir kitos valstybės reguliuojamų paslaugų ir prekių kainos.
Infliacija nesirenka – brangsta viskas, net ir tos prekės bei paslaugos, kurias reguliuoja valstybė. Brangiau tapo ne tik užregistruoti santuoką, bet ir važinėti traukiniais ar atlikti techninę automobilio apžiūrą, pasakojama LNK reportaže.
Jaunavedžiams Viktorijai ir Justui pabrangusi vestuvių registracija nė motais.
„Šventė mums yra svarbiausias dalykas mums. Brangiai neatsieis, nes švęsime kukliai, artimųjų rate“, – sakė laiminga jaunavedžių pora.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
O čia Aleksandra ir Ilja – jaunavedžiai iš Ukrainos.
Toks įvykis būna tik kartą gyvenime. Nesvarbu, kiek kainuoja registruoti santuoką. Tai, kad pabrango vestuvių registracija, aišku, nėra gerai, bet tam pinigų tikrai negaila“, – kalbėjo Ilja.
„Vestuvėms apskritai nieko negaila, juk tik kartą gyvenime! Galime sau tai leisti“, – pritarė laiminga nuotaka Aleksandra.
Vestuvių registracija Lietuvoje per metus pabrango 50 proc.
„Anksčiau santuokos registracija kainavo 20 Eur., o nuo liepos mėnesio – 30 Eur. valstybės rinkliava už santuokos registraciją“, – komentavo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.
Vestuvėms apskritai nieko negaila, juk tik kartą gyvenime!
Vestuves pabranginti nusprendė Vyriausybė.
„Kadangi augo ir darbo užmokestis darbuotojų, kurie tas paslaugas teikia, taip pat ir minimali mėnesinė alga, ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, ir patalpų komunalinės išlaidos, kuriose vykdomos šios paslaugos. Susumavus visus poreikius, visas sąnaudas, reikalingas šioms paslaugoms teikti, buvo nustatyti nauji rodikliai. Tikėkimės, kad dėl to santuokų nesumažės“, – į žurnalisto klausimus atsakė ministrė Gintarė Skaistė.
Bent kol kas santuokų skaičius labai panašus į tą, koks buvo pernai tokiu metu.
„Jaunųjų turime daug. Neteko girdėti iš jaunųjų, kad rinkliava būtų didelė“, – savo pastebėjimus išsakė J. Kuzmienė.
Brangsta ir daugiau Valstybės reguliuojamų paslaugų. Jei medaus mėnesio jaunavedžiai, pavyzdžiui, nuspręstų vykti traukiniu, šiemet tai padaryti būtų beveik penktadaliu brangiau nei pernai. Jei jaunavedžiai nuspręstų medaus mėnesio vykti automobiliu, turėtų žinoti, kad brango ne tik patys automobiliai, bet ir jų techninė apžiūra kiek daugiau nei dešimtadaliu.
Jei jaunavedžiai jau turi vaikų, turėtų žinoti, kad jiems maitinimas ikimokyklinėse įstaigose pabrango net 25 proc. Labiausiai iš reguliuojamų prekių ir paslaugų gyventojams brango gamtinės dujos (74 proc.), elektra (68 proc.) ir šildymas (57 proc.). Taip pat – socialinių paslaugų teikimas namuose (47 proc.) ir socialinis būstas (20 proc.).
Tokios paslaugos ir prekės, kurių kainas reguliuoja valstybė ar savivaldybės, sudaro beveik 15 proc. Lietuvos gyventojo atlyginimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...