Infliacija: ne visiems viskas brangsta vienodai

Kiekvienas gali pasitikrinti

Pasak Lietuvos banko atstovų, infliacija – bendro kainų lygio padidėjimas per tam tikrą laikotarpį, o asmeninė infliacija parodo, kiek padidėjo konkretaus gyventojo perkamų prekių ir paslaugų kainų lygis. Todėl kiekvieno gyventojo asmeninė infliacija gali skirtis nuo vidutinės infliacijos Lietuvoje, nes skiriasi atskirų žmonių įsigyjamos vartojimo prekės ir paslaugos ir jų kiekiai bei joms skiriamos išlaidos.

Reikia tik įvesti asmeninius vartojimo išlaidų duomenis pagal prekių ir paslaugų grupes: maisto ir nealkoholinių gėrimų; alkoholinių gėrimų ir tabako; aprangos ir avalynės; būsto išlaidų (nuomos mokesčių, priežiūros ir remonto, vandens tiekimo ir kitų su tuo susijusių paslaugų, elektros, dujų, kito kuro; būsto apstatymo ir kasdienės priežiūros (baldų, kitų apstatymo reikmenų, kilimų ir kitokių grindų dangų, namų ūkio tekstilės, prietaisų, stiklo dirbinių, stalo reikmenų ir indų, namų, sodo įrankių ir įrenginių, prekių ir paslaugų įprastinei namų ūkio priežiūrai); sveikatos (medicinos gaminių, aparatų ir įrangos, paslaugų ambulatoriniams pacientams, ligoninių paslaugų); transporto (asmeninio įsigijimo, eksploatavimo, važiavimo kitomis priemonėmis paslaugų); ryšių (pašto paslaugų, telefonų ir telefaksų įrangos įsigijimo ir eksploatavimo); poilsio ir kultūros (audiovizualinių, fotografijos ir duomenų dorojimo įrenginių įsigijimo, kitų poilsiui ir kultūrai skirti pagrindinių ilgalaikio naudojimo reikmenų pirkimas, sodų ir naminių gyvūnėlių išlaidų, poilsio ir kultūros paslaugų, atostogų ir laikraščių, knygų ir raštinės reikmenų); švietimo (ikimokyklinio ir pradinio mokymo, vidurinio mokymo, aukštojo (tretinio) mokymo ir kitų švietimo paslaugų, neskaidomų pagal lygmenis); restoranų ir viešbučių (maisto tiekimo paslaugų, apgyvendinimo); kitų paslaugų (asmens priežiūros, socialinės apsaugos, draudimo, į pagrindines kategorijas neįrašytų paslaugų ir asmeninių daiktų).

Pasak Lietuvos banko atstovų, infliacija – bendro kainų lygio padidėjimas per tam tikrą laikotarpį, o asmeninė infliacija parodo, kiek padidėjo konkretaus gyventojo perkamų prekių ir paslaugų kainų lygis.

Užpildžius šią praėjusios savaitės pabaigoje centrinio šalies banko pristatytą skaičiuoklę parodoma, kaip pasikeitė konkretaus žmogaus vartojimo krepšelio kainos, palyginti su praėjusiais metais. Čia suformuotame grafike taip pat galima pamatyti savo asmeninės infliacijos istoriją ir palyginti savo vartojimo krepšelį su vidutiniu Lietuvos krepšeliu. Išlaidų duomenis galima išsisaugoti ir vis atnaujinti pagal poreikį, pavyzdžiui, pasikeitus vartojimo įpročiams.

Lietuvos banko asmeninės infliacijos skaičiuokle galima: apskaičiuoti savo asmeninę infliaciją ir sužinoti, kodėl ji yra didesnė arba mažesnė nei vidutinė infliacija šalyje; sužinoti istorinius savo asmeninės, vidutinės Lietuvoje bei atskirų prekių ir paslaugų grupių infliacijos duomenis nuo pat 1993 m.; palyginti savo vartojimo krepšelio sudėtį su vidutinio vieno Lietuvos gyventojo vartojimo krepšelio sudėtimi; matyti, kurios prekių ir paslaugų grupės pastarąjį mėnesį labiausiai pabrango ir atpigo.

Pandemijos smūgiai

Pasikeitusi ekonominė padėtis, sumenkę gyventojų lūkesčiai ir išaugęs neapibrėžtumas keičia ir infliacijos prognozę 2020 m., kuri priklauso nuo ekonomikos atsigavimo scenarijaus ir tolesnės epidemiologinės situacijos šalyje. Pagal Lietuvos banko bazinį scenarijų prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų būti lygi 0,6 proc.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė L.Mociūnaitė, komentuodama pastarojo meto kainų pokyčius, pastebėjo, kad nuo sausio infliacija Lietuvoje nuosekliai mažėja. Pasak jos, nors infliacijos mažėjimą daugiausia lemia kritusios naftos kainos, gegužės infliacijos pokyčiai rodo stipresnius pasaulinės koronaviruso pandemijos atgarsius – krinta ne tik degalų kainos, tačiau sparčiau pinga ir pramonės prekės. Palyginti su metų pradžia, paslaugų kainų augimas taip pat šiek tiek prislopo, tačiau, nepaisant karantino poveikio kai kurioms paslaugų veikloms, paslaugos neskubėjo pigti.

"Pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika, palyginti su kitų euro zonos šalių duomenimis, prieš ekonominius pandemijos gniaužtus atsilaikė gana tvirtai – per ketvirtį ekonomika susitraukė 0,3 proc., – komentavo L.Mociūnaitė. – Vis dėlto kovai su pandemija pasitelktos priemonės ir sumenkę vartotojų ateities lūkesčiai lėmė prekių ir paslaugų paklausos sumažėjimą – per ketvirtį vidaus vartojimas Lietuvoje krito 0,4 proc. Balandžio mėnesį beveik penktadaliu per metus sumažėjo ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių mažmeninė apyvarta, o kai kurių atskirų segmentų nuosmukis buvo dar didesnis. Pavyzdžiui, tekstilės, drabužių ir avalynės mažmeninė prekyba susitraukė daugiau kaip 70 proc. Reikšmingai krito ir kitų ilgalaikio vartojimo prekių prekyba. Sumažėjusi prekių ir paslaugų paklausa tiek dėl įvestų tiesioginių veiklos apribojimų, tiek dėl padidėjusio neapibrėžtumo mažino spaudimą kainoms, o tai turėjo įtakos infliacijos pokyčiams."

Ekspertės teigimu, metinės infliacijos sumažėjimas nuo 3 proc. (sausį) iki 0,2 proc. (gegužę) daugiausia susijęs su naftos kainų raida. Kovo mėnesį pasauliui kovojant su koronavirusu sumažėjo naftos paklausa, o jos kainų krytis lėmė, kad gegužę degalai ir tepalai kainavo beveik 23 proc. mažiau nei prieš metus.

Paskutinį pavasario mėnesį pramonės prekių kainos krito sparčiau – jos per metus atpigo 0,5 proc., o palyginti su šių metų ankstesniais mėnesiais, matyti ir didesnis drabužių ir avalynės kainų kritimas, siekiantis apie 2 proc.

Laura Mociūnaitė

Piniginių tuštėjimas

"Palyginti su metų pradžia, paslaugų kainos kyla lėčiau, tačiau ir toliau sparčiai – įsigyjant paslaugas piniginių tuštėjimas yra daugiau kaip 4 proc. spartesnis nei prieš metus, – teigia Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. –  Tiesa, paslaugų kainas lyginant su balandžio duomenimis, matyti, kad paslaugos per mėnesį Lietuvoje pabrango. Vis dėlto, vertinant šiuos pokyčius, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pradiniame karantino etape situacija buvo išties unikali, – ne maisto mažmeninės prekybos veikla ir paslaugų teikimas buvo apribotas, tad kai kurių prekių ir paslaugų kainų, siekiant įvertinti infliaciją, apskritai nebuvo įmanoma užregistruoti. Dėl šios priežasties balandžio mėnesį buvo nesurinkta apie 19 proc. kainų, o gegužės mėnesį – apie 10 proc. kainų, jos buvo įvertintos remiantis kainų vertinimo metodais."

Palyginti su metų pradžia, paslaugų kainos kyla lėčiau, tačiau ir toliau sparčiai – įsigyjant paslaugas piniginių tuštėjimas yra daugiau kaip 4 proc. spartesnis nei prieš metus.

Gegužės mėnesį yra jau daugiau faktinių duomenų, tad rinkoje matoma tikslesnė padėtis. L.Mociūnaitė, komentuodama infliaciją, pastebėjo, kad, vertinant karantino paveiktų paslaugų kainų pokyčius, matyti, kad, nepaisant kritusios paklausos, šios paslaugos nėra linkusios pigti. Viešojo maitinimo paslaugos gegužės mėnesį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, buvo brangesnės apie 6 proc., o odontologijos, kirpyklų ir asmens priežiūros paslaugos – apie 5 proc. Šis kainų augimas galimai susijęs tiek su išlikusiais veiklos apribojimais, didinančiais sąnaudas, tiek su padidėjusiais klientų srautais susikaupus paklausai. Tiesa, šiemet apie 3 proc. per metus atpigo kelionių ir apgyvendinimo paslaugos.

Maistas greičiausiai brangsta

"Pasaulinės maisto žaliavų kainos mažėja, tačiau pandemija grasina, kad ateityje maisto kainos kils, – teigia L.Mociūnaitė. – Pasaulinių maisto žaliavų kainų pokyčiai neaplenkė ir Lietuvos – gegužės mėnesį Lietuvoje maisto kainos didėjo lėtesniu (3,3 proc.) tempu. Lėčiau kilo ant dažno lietuvio stalo randamos kiaulienos kainos, o didžiausią įtaką maisto kainų raidai turėjo atpigusios daržovės, kurios gegužę, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, buvo pigesnės 8 proc.

Vis dėlto tolesnę pasaulinių maisto kainų raidą gaubia nežinomybė, kuri daugiausia yra susijusi su galimu pasaulinių maisto tiekimo grandinių sutrikimu. Sklandų maisto pasiūlos užtikrinimą gali trikdyti įvairūs veiksniai. Vis dar egzistuojant žmonių judėjimo apribojimams, darbo jėgos trūkumo problema pasaulyje tampa vis aktualesnė. Sezoninių darbuotojų trūkumo rizika jaučiama tiek vaisių ir daržovių derliaus nurinkimo veiklose, tiek gyvulininkystės ūkiuose.

Be to, sudėtingesnės sąlygos yra ne tik pagaminti produkciją, bet ir ją transportuoti. Pastebimi šalių protekcionistiniai veiksmai įvedant maisto produktų eksporto kvotas tokiose šalyse kaip Rusija ir Kazachstanas (grūdams) ar Vietnamas (ryžiams) taip pat didina riziką, kad maisto kainos kils."