ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų

„Atlikę skaičiavimus, kiek kam lėšų neužteko, mes matome, kad įmonėms pritrūko apie 5 mlrd. eur, arba apie 6 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra toks trūkumas finansavimo Lietuvoje verslui“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė.

Anot apklausos, didžiajai daliai – 62 proc. pramonės, statybos, transporto ir sandėliavimo, informacinių ryšių technologijų (IRT) ir paslaugų įmonių investicijoms pernai reikėjo papildomo finansavimo.

„Apie 40 proc. įmonių apskritai neturi poreikio investuoti, (...) joms užtekto turimų lėšų veiklai“, – teigė J. Kalendienė.

Anot apklausos, 28 proc. įmonių investicijas finansavo savomis lėšomis, o 34 proc. reikėjo išorinio finansavimo. Jos teigimu, pramonės ir statybos įmonėms labiau reikia finansavimo ir jos daugiau pritraukia išorės šaltinių, palyginti su kitais sektoriais.

„Vilniaus apskrityje veikiančios įmonės, jos yra labiau linkusios ieškotis finansavimo išorėje, tuo metu kituose regionuose veikiančios įmonės linkusios finansuotis vidiniais šaltiniais“, – sakė J. Kalendienė.

Anot jos, kuo didesnė įmonė, tuo labiau jai reikalingas finansavimas ir tuo didesnę poreikio dalį ji dengia išorės lėšomis.

Be to, jaunesnėms įmonėms (nuo 3 iki 10 metų) finansavimas buvo reikalingas labiau nei ilgiau veikiančioms įmonėms. Labiausiai finansavimą siekė pritraukti neseniai įsteigtos (iki 3 metų) įmonės.

Pasak apklausos, 32 proc. įmonių papildomos lėšos buvo reikalingos apyvartai, 29 proc. – plėtrai, 21 proc. – modernizavimui.

„Apyvartinių lėšų poreikis yra didesnis paslaugų sektoriuje, o plėtrai – pramonėje“, – teigė ILTE ekonomistė.

„Paslaugų sektoriaus įmonėms yra sunkiausia tą finansavimą gauti (...) Pramonės įmonėms yra lengviau gauti  finansavimą, nes jos turi daugiau turto ir turi ką užstatyti. (...) Mums tai reiškia, kad garantijos, padėsiančios užstatyti pagalbą, yra labai svarbi priemonė“, – teigė J. Kalendienė.

J. Kelndienės teigimu, tikėtina, jog ateityje finansavimo poreikis tik didės.

„Suvedus balansus iš esmės matome, kad poreikis turėtų dar augti ir tikrai yra įmonių, kurios sakė, kad planuoja didesnį finansavimo poreikį per ateinančius metus“, – aiškino J. Kalendienė.

Anot jos, finansavimo poreikio augimas numatomas visose srityse. Trečdaliui įmonių jis bus reikalingas apyvartinėms lėšoms, ketvirtadaliui – plėtrai, o penktadaliui – modernizacijai.

Tyrimas atliktas 2024 metų rugpjūtį bendradarbiaujant su tyrimų bendrove „Sprinter“, jo metu apklausta 411 įmonių.