Ilgapirščiams neįdomūs tik degtukai

Prekybos vietose vagišiai tradiciškai suaktyvėja prieš šventes – vagiama ne tik nuo parduotuvių lentynų, apšvarinami ir neatidūs pirkėjai.

Netenka milijonų

Didžiausius nuostolius Europoje dėl ilgapirščių, besidarbuojančių prekybos vietose, patyrė Baltijos šalių prekybininkai – per 12 mėnesių nuo 2006-ųjų liepos jų nuostoliai siekė 1,42 proc. bendros apyvartos. Mažmeninės prekybos tyrimų centro duomenimis, šiais metais dėl vagysčių Baltijos šalių prekybininkai negavo 207 mln. eurų (beveik 715 mln. litų).

Tyrimą pristačiusios prekybos apsaugos sistemų bendrovės „Neto Baltic“ direktorius Vaidas Bielinis teigė, jog didžiausi Baltijos šalių nuostoliai nebūtinai reiškia, kad mūsų šalyje gyvena profesionaliausi vagišiai. Didžiausi nuostoliai gali būti susiję su tuo, kad buvo vykdoma sparti prekybos centrų plėtra, taigi daugėjo vietų, kuriose įvyksta vagystės.

Nusikaltėlių pilna visur

Vagilišių padaugėja tradiciškai prieš šventes, kai prekybos centrus užplūsta pirkėjai – spūstimi naudojasi iš vagysčių gyvenantys žmonės. „Tačiau bendrai įvertinus, vagių skaičius visada yra stabilus. Per visas šalis, kuriose mes dirbame, prekybos centruose vidutiniškai po vagį sugaunama kas 5–8 minutės“, – pasakojo „Maxima LT“ korporatyvinės rinkodaros direktorius Giedrius Juozapavičius.

Pasak jo, vagys būna labai skirtingi – nuo vargšų ir mokinukų iki aukštas pareigas einančių žmonių. Vagiama taipogi dėl skirtingų priežasčių – vieni tam, kad išgyventų, turėtų, ko pavalgyti, kiti – kad parduotų pavogtą daiktą, treti – tokiu būdu pramogauja. Atskira kategorija – žmonės, kenčiantys nuo kleptomanijos – liguisto potraukio vogti.

Prieš šventes padaugėja ne tik vagysčių iš parduotuvių lentynų, bet suaktyvėja ir kišenvagiai, todėl pirkėjai raginami būti atidesni, ypač spūstyse.

Išlaidos apsaugai

V.Bielinio teigimu, vagiliauja tiek pirkėjai, tiek darbuotojai, tiek tiekėjai. Baltijos šalyse šiais metais daugiausiai – net 42 proc. nuostolių dėl vagysčių padarė pirkėjai, 33 proc. – darbuotojai, 6,5 proc. – tiekėjai.

G.Juozapavičius pripažįsta, kad su vagiliavimu susiduriama visose minėtose grupėse ir siekiant to apsisaugoti imamasi skirtingų priemonių, tačiau pagauti visų vagių neįmanoma – dalis jų pasprunka.

Nuo vagišių prekybininkai saugosi samdydami apsaugos darbuotojus, įrengdami vaizdo kameras bei ženklindami prekes. „Apsauga dirba visuose mūsų prekybos centruose. Tačiau ne paslaptis, kad pasitaiko ir apsaugos darbuotojų, kurie bando vogti. Taip pat yra įrengtos vaizdo kameros, kuriomis stebimos kasos. Technologinės priemonės, kuriomis ženklinamos prekės: kosmetika, drabužiai, alkoholis, neleidžia išsinešti prekių pro kasų vartus“, – pasakojo G.Juozapavičius.

Tyrimas parodė, kad Europoje parduotuvių apsaugai 2007 m. išleista 7,8 mlrd. eurų (apie 27 mlrd. litų), iš jų – 5,271 mlrd. eurų (apie 18 mlrd. litų) investuota į apsaugos darbuotojus ir tik 2,55 mlrd. eurų (apie 8,8 mlrd. litų) – į apsaugos technologijas. Baltijos šalių prekybininkai į apsaugą investavo 34 mln. eurų (apie 117 mln. litų).

Populiariausias alkoholis

Alkoholiniai gėrimai, ypač brangūs, užima pirmąją vietą pasaulyje tarp dažniausiai iš parduotuvių vagiamų prekių, toliau seka kosmetika, kūno priežiūros prekės, drabužiai, kvepalai, kompaktinės plokštelės, brangūs maisto produktai.

Ne išimtis ir Lietuva, tik mūsų šalyje vagys rečiau renkasi kvepalus – matyt, juos sunkiau išnešti iš specializuotų parduotuvių.

„Nevagiamos degtukų dėžutės. Priklausomai nuo to, koks yra vagišius ir kokiu tikslu grobia, skiriasi vagiamos prekės. Tas, kas vagia tam, kad vėliau pagrobtus daiktus parduotų, renkasi brangias ir greitai realizuojamas prekes. Vagiama viskas: nuo buitinės technikos netgi iki tokių daiktų, kaip lėkštės, brangūs pieno produktai“, – pasakojo „Maxima LT“ korporatyvinės rinkodaros direktorius.