Apie tai, kas realu, o kas – mūsų pačių susikurti mitai, „Žinių radijas“ klausė „Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovo Regimanto Valentinonio.

– Kodėl, jūsų akimis, žmonės vis dar nepasitiki pensijų fondais?

– Pensijų sistema dar nėra pakankamai subrendusi, jai – dvidešimt metų. Tai nemažai, tačiau, lyginant su kitomis šalimis, tai pakankamai nedidelė trukmė. Be to, ją vis bandoma tobulinti, todėl žmogus kiekvieną kartą turi ją iš naujo įvertinti: klausosi kitų nuomonių, iš anksčiau likusių nusistatymų, kurie nebūtinai yra tiesa.

– Koks šiandien yra tikrasis II pakopos tikslas ir nauda?

– II pakopos tikslas – papildyti senatvėje iš „Sodros“ gaunamą pensijos dydį. Šiandien didžioji dalis pinigų mokama iš „Sodros“ kaip pensija. Siekiama atsverti galimą pensijos sumažėjimą ateityje dėl demografinių pokyčių.

– Ar sistema veikia taip, kaip buvo planuota?

– Manau, kad veikia pakankamai neblogai. Reikia tik suprasti, kad II pakopos trukmė, arba sukauptas turtas, dar nėra didelis ir, lyginant su „Sodros“ pensija, yra santykinai mažas išmokos dydis. Aišku, žiūrint į 20–30 metų laikotarpį, jis neturėtų labai smarkiai keistis. Tai – viena iš mėnesio gaunamų pajamų sudedamųjų dalių sulaukus pensinio amžiaus.

– Vienas iš mitų, kad anuitetas reiškia, jog pinigai tampa nepaveldimi. Tai melas ar tiesa?

– Šiuo metu Lietuvoje veikianti sistema leidžia sulaukus pensinio amžiaus nusipirkti anuitetą, bet tai nėra privaloma. Galima toliau kaupti pensijų fonduose ir ta suma yra paveldima, kaip ir kaupimo periodu – niekas nesikeičia. Jeigu žmogus pasirenka nusipirkti anuitetą, jis gali rinktis iš trijų anuiteto būdų – du iš jų yra paveldimi. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

– Pensijų sistema nuolat tobulinama ir pokyčiai tikrai kelia nerimą. Ar tai nėra ženklas, kad modelis nėra stabilus?

– Su kiekvienu pakeitimu sistema gerėja. Niekas nėra griaunama iš pamatų, tiesiog tobulinama taip, kad žmogui būtų geriau. Pavyzdžiui, 2018-ųjų pabaigoje ir 2019-ųjų pradžioje įvesta gyvenimo ciklo fondų struktūra labai pagelbėjo žmonėms, nes didžioji dalis per konservatyviai kaupė pensijų fonduose. Didžioji dalis perėjo į investicinius fondus ir jiems tai pasiteisino, nes nuo 2019-ųjų šie fondai vidutiniškai uždirba 11–12 proc. metinių palūkanų.

– Ar pensijų fondų valdytojai turi realius mechanizmus, kaip apsaugoti žmonių sukauptas lėšas?

– Žinoma. Esame prižiūrimi pagal galiojančius įstatymus ir turime aiškiai apibrėžtus vidinius limitus, įskaitant likvidumo užtikrinimą. Esame pasiruošę galimam kitais metais numatomam klientų lėšų išsiėmimui. Visi mūsų investavimo sprendimai atitinka ne tik teisės aktų reikalavimus, bet ir vidinius kriterijus, leidžiančius užtikrinti, kad nepalankiomis aplinkybėmis galėtume patenkinti bet kokį likvidumo poreikį.

– Jei fondas investuoja nesėkmingai ir žmogus, sulaukęs pensijos, sukaupia tikrai mažiau, nei jis tikėjosi, kas už tai atsako?

– Investavimas yra neatsiejamas nuo rizikos. 2019-ųjų sprendimas įvesti gyvenimo ciklo fondus šiek tiek išsprendė šią dilemą. Dabar žmogui nieko pačiam nereikia daryti – pensijų fondas investuoja pagal jo amžių. Beveik visos bendrovės iki 50-ies metų investuoja į rizikingesnes turto klases, o nuo 50-ies pereinama prie mažiau rizikingų sprendimų. Artėjant prie pensinio amžiaus, kai reikia nuspręsti, ar likti pensijų fonde, ar pasirinkti norimą anuitetą, galimų investicijų svyravimų rizika jau yra sumažėjusi.

– Ar teisingai manoma, kad fondo mokesčiams per 20–30 metų gali prireikti didelės grąžos dalies?

– Šiuo metu įstatymas numato vienintelį valdymo mokestį, kuris siekia iki pusės procento. Tačiau kai kurios bendrovės taiko net mažesnį procentą. Kol kas didžiausius pensijų fondus yra sukaupusi Olandija. Jų mokestis šiandien siekia 0,3–0,4 procento.

– Ar žmogus į pensiją gali išeiti su daugiau pinigų, nei realiai yra sumokėjęs į fondus?

– Kiekvienas pensijų fondo dalyvis gali pasitikrinti, kiek galėtų atsiimti lėšų. Nuo 2026 m. klientas galės atsiimti visą investuotą sumą, tik viena skatinamoji dalis, kuri buvo sumokėta „Sodros“, grįš į „Sodrą“ ir virs taškais. Pelnas, kurį uždirbo iš savo ir pervestų „Sodros“ pinigų, atiteks jam. Aišku, yra tam tikrų situacijų, kai žmogus tik pradėjo kaupti ir įvyko staigūs rinkos svyravimai. Tačiau tai – vienetiniai ir labai trumpi periodai. Pensijai kaupiama dažniausiai apie 40 metų.