„Įdarbinti“ pinigai - nauda

Ekspertai tikina, kad anksčiau investicijas į vertybinių popierių rinkas pasirinkę Klaipėdos regiono gyventojai gali būti ramūs - jų sprendimas racionalus.

Nors pastarųjų mėnesių rezultatai galbūt nemaloniai nustebino ne vieną pradedantį investuotoją, mat keletą mėnesių investicijų vertė fonduose mažėjo.

Tačiau analitikai teigia, kad ši rinkos korekcija yra natūralus reiškinys ir gali tęstis keletą savaičių ar keletą mėnesių.

Turto vis daugiau

Pasak SEB Vilniaus banko prezidento patarėjos ir šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, per pirmąjį metų ketvirtį visas Lietuvos gyventojų turtas padidėjo 2 mlrd. litų.

Tai susiję ir su didėjančiu darbo užmokesčiu, ir su buvusiais ketinimais įsivesti eurą: padėti pinigus į banką buvo vienas iš sprendimo būdų, kaip lengviau pergyventi valiutos keitimo laikotarpį.

„Todėl metų pabaigoje bankuose susiklostė tokia situacija, kurios jau senokai nebuvo: gyventojų indėlių iki pareikalavimo - tai yra tų sąskaitų, už kurias nemokami jokie procentai, - buvo daugiau nei terminuotųjų indėlių“, - sakė ekspertė.

Tačiau tai buvo labai trumpalaikė tendencija ir šiandien visuose regionuose pastebima, kad indėlių iki pareikalavimo sumažėjo, nors visas turtas - padidėjo.

Šiais metais prognozuojama, kad visas gyventojų turtas didės dar 30 procentų.

„Pernai didėjo 40 procentų, nepaisant to, kad įvairios apklausos rodo, jog žmonės dabar negali ar nesitiki sutaupyti“, - sakė J.Varanauskienė.

Išbandė naujoves

Gyventojų turto struktūra panaši, kaip ir buvo prieš metus. Didžioji dalis - apie 70 procentų pinigų yra laikoma vadinamosiose konservatyviose priemonėse.

Tai yra indėliai iki pareikalavimo ir terminuotieji indėliai.

Anot ekspertės, gyventojų turtas daugiausiai didėja ne todėl, kad pinigai būtų kaip nors gerai „įdarbinti“.

„Tai - naujai uždirbtos pajamos“, - teigė J.Varanauskienė.

Klaipėdos regionas išsiskiria, nes čia žmonės seniausiai pažįstami, anksčiausiai išbandė alternatyvias taupymo priemones. Tik vienas iš klaipėdiečių keturių litų, patenkančių į banką, „nueina“ į terminuotuosius indėlius.

Pasak ekspertės, terminuotieji indėliai kartais pavadinami atgyvena, tačiau tai yra būtinas dalykas kiekvienos šeimos biudžeto balanse.

Ten reikėtų laikyti tuos pinigus, kurių gali prireikti artimiausiu metu.

Investicijos su garantija

Artimiausia indėliams alternatyva yra su akcijomis susietos obligacijos.

Su akcijomis susietos obligacijos yra investicija su garantija.

„Žmonės, kurie tik pradeda investuoti, kurie yra vyresnio amžiaus, kuriems net tikimybė, kad jų suma gali sumažėti, yra nepriimtina - jie palankiai žiūri į šiuos instrumentus. Mat mechanizmas yra toks: nustatoma obligacijos trukmė. Žmogus žino, kad išlaukęs tą laiką, kuris yra dveji arba treji metai (kiekvieną kartą prie kiekvienos emisijos jis nustatomas vis kitoks), ir sulaukęs to laikotarpio pabaigos, jis tikrai atgaus, ką ten įdėjo, ar geriausiu atveju - net daug daugiau“, - sakė J.Varanauskienė.

Galimybė uždirbti

Vis daugiau žmonių renkasi investicinį fondą, kaip galimybę uždirbti daugiau.

Investiciniai fondai šiandieną labai išpopuliarėję.

„Vis daugiau prisijungia naujų klientų, nes jie renkasi fondą, kaip galimybę uždirbti daugiau“, - sakė J.Varanauskienė.

Pasak SEB Vilniaus banko Vakarų regiono valdytojo, Klaipėdos filialo direktoriaus Gražvydo Šimkaus, banko klientai supranta, kad tai ilgalaikė investavimo perspektyva, ir į trumpalaikius svyravimus žiūri ramiai.

2004 metais investicijų fonduose buvo laikoma apie 100 milijonų litų, o šiemet - jau apie 900 milijonų litų.

„Mūsų banko analitikai rekomenduoja į rizikingiausias priemones dėti ne daugiau kaip 20 procentų visų savo santaupų“, - aiškino J.Varanauskienė.

Finansų analitikai teigia, kad vertybinių popierių rinkos kracho nebus.