- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad Lietuvai vis labiau suartėjant su kitų Europos valstybių rinkomis, nebegalima savo gamybos grįsti žemais kaštais ir pigia darbo jėga, todėl ilguoju laikotarpiu Lietuva turėtų savo konkurencinį pranašumą grįsti inovatyvumu. Tačiau premjerė pabrėžė, kad Lietuva jau ir dabar gali būti laikoma pažangia ekonomika.
„Jeigu mūsų ekonomika vienam gyventojui prieš narystę Europos Sąjungoje nesiekė nė pusės ES vidurkio, ji išaugo gana arti 100 proc. Pagal Tarptautinio valiutos fondo klasifikaciją esame laikomi „Advanced economy“, ir tas kategorizavimas, įvertinimas, matyt, yra suteikiamas ne už gražias akis. Ne visos šalys šito įvertinimo nusipelno. Todėl, kai mes kartais mėgstame padiskutuoti apie gerovės valstybę įvairiais formatais, aš mėgstu sakyti, kad turbūt kokiam 150-ies pasaulio valstybių gyventojams mes esame gerovės valstybė“, – antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) metų ekonomikos forume teigė I. Šimonytė.
Vis tik Vyriausybės vadovė akcentavo, kad vis labiau susisaistant su Vakarų rinkomis, nebegalima remtis nei pigia darbo jėga, nei masto ekonomikos principais, kadangi konkurencinės kovos, jos nuomone, šiais būdais laimėti neįmanoma.
„Tęsiantis mūsų konvergencijai su Vakarų Europa, akivaizdu, kad konkurencingumo pagrindai, ant kurių statėme praeityje, jie tiesiog turi keistis, nes niekas nenori įstrigti tame, kas yra ekonomistų vadinama vidutinių pajamų spąstais. Todėl žemais kaštais (kurie paprastai savaime reiškia mažus atlyginimus) grįstas konkurencingumas negali būti tvarus, kadangi tuomet mes pralaimime konkurencinę kovą dėl darbuotojų, dėl protų. Kadangi tuo pačiu metu nesame labai didelė šalis gyventojų skaičiumi ir teritorija, tai žinoma, ir masto ekonomija nėra tai, kas galėtų mus išgelbėti“, – mano premjerė.
Pasak I. Šimonytės, artimiausiu periodu Lietuva savo konkurencingumą turėtų grįsti pramonės greičiu ir lankstumu. Ji akcentavo, kad siekiant išnaudoti šiuos konkurencinius ekonomikos pranašumus, Vyriausybė taip pat ėmėsi atitinkamų veiksmų.
„Todėl trumpuoju-vidutiniu laikotarpiu tai, kuo dabar bandome labiausiai remtis, arba kuo realistiškai paprasčiausia dabar remtis – greičiu ir lankstumu. Tam, kad greitis ir lankstumas mums suteiktų konkurencinį pranašumą, žinoma, mums reikia stiprių ir kompetentingų institucijų. Čia Vyriausybė juda į priekį su viešojo administravimo reforma“, – tikino ji.
Ilguoju laikotarpiu savo konkurencingumą turėsime grįsti inovatyvumu ir su tuo neatsiejamai susijusia kokybe.
Vis tik, ministrės pirmininkės požiūriu, ilguoju laikotarpiu Lietuva gali išlikti konkurencinga tuomet, jeigu savo ekonomiką grįs inovacijomis ir kokybiškų produktų gamyba.
„Ilguoju laikotarpiu savo konkurencingumą turėsime grįsti inovatyvumu ir su tuo neatsiejamai susijusia kokybe. Todėl labai rimtai klojame pamatus, dedame papildomas investicijas į švietimą, mokslą ir inovacijas. Seimas jau svarsto inovacijų reformos pokyčius, kurie yra susiję su vadinamąja verslo dalimi. Tai yra taikomaisiais tyrimais ir jų pritaikymu produktams ir paslaugoms teikti“, – teigė premjerė, kartu akcentuodama, kad atitinkamų veiksmų siekiant pakreipti ekonomiką šia kryptimi ėmėsi ir valdžios institucijos.
„Seimą artimu metu pasieks ir antroji inovacijų reformos dalis, susijusi su mokslo institucijomis ir mūsų universitetais. Visa tai turbūt turės keletą svarbių laimėjimų, jeigu mums pavyks šias reformas sėkmingai įgyvendinti. Turbūt pagrindinis, kad mes pagaliau nuo kalbų galbūt pereisime prie realios verslo ir mokslo sinergijos ir tuo pačiu metu turėsime realią galimybę smegenis, dėl kurių nutekėjimo taip dažnai apgailestaujame, vis dėlto nulaikyti Lietuvoje“, – įsitikinusi I. Šimonytė.
ELTA primena, kad antradienį vyksta LPK organizuojamas metų ekonomikos forumas „Kaip neatsilikti konkurencingumo greitkelyje: sparti transformacija ir skaitmeninimas“. Šis renginys yra viena iš didžiausių tarptautinių ar nacionalinių pramonės ir verslo konferencijų Lietuvoje. Forume dėmesys bus skiriamas verslui ir jo ateities klausimams: technologiniam atsinaujinimui, ES žaliojo kurso įgyvendinimui.
Pranešimus forume skaitys Europos Komisijos vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonasas, Švedijos pramonės konfederacijos prezidentas Fredrik Perssonas, Europos universitetų instituto Tarpvyriausybinio valdymo mokyklos direktorius, Europos komisaras Alexanderis Stubbas.
Metų ekonomikos forume taip pat dalyvaus Amerikos prekybos rūmų (AMCHAM) Europoje vadovė Susan Danger, Businesseurope generalinis direktorius Markus Beyreris, Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) valdybos narys Mirekas Dusekas, „Siemens“ bendrųjų funkcijų viceprezidentė Lucretia Loescher.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...