I. Šimonytė: derybos su švedais dėl elektros viršpelnių gali trukti metų metus

„Kai kalbama apie susitarimą su Švedija, nekalbama, apie ką jis yra. O susitarimas yra apie pinigus. Net tada, kai turime derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, kas irgi yra apie pinigus, kartais derybos tarp dviejų šalių užtrunka metų metus, kol yra suderinamos pozicijos“, – interviu portalui vz.lt sakė I. Šimonytė.

„Tad kodėl kažkas įsivaizduoja, kad analogiškos derybos apie pinigus gali vykti labai greitai ir lengvai? Tai gana komiškas įsivaizdavimas“, – pridūrė ji.

Premjerės teigimu, Vyriausybė matė, kad tos derybos gali būti sudėtingos, todėl paprašė, kad ES reglamente atsirastų nuostata dėl galimo derinimo su Europos Komisija (EK): „Nuostata atsirado, nes kitaip būtume patekę gal net ir į pato būseną“.

Jos žiniomis, konsultacijos su Komisija vyksta ir jeigu derybos su švedais įstrigs, bus kreiptasi į EK.

Energetikos ministras Dainius Kreivys gruodį teigė, jog Lietuvai su Švedija iki šiol nesutariant tikriausiai prireiks EK tarpininkavimo. Šalys nesutaria dėl pagrindinio eksportuotojo sąvokos, kuri, pasak D. Kreivio, nėra aiškiai apibrėžta ES dokumentuose.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad Lietuva ir Švedija turėtų tartis be EK pagalbos. Ji teigė esanti įsitikinusi, kad susitarimas bus pasiektas. Patarėja teigė, kad beveik pusė Lietuvoje suvartojamos elektros yra importuojama iš Švedijos ir įmanoma patikrinti tiek iš jos patenkančius elektros srautus, tiek ir šalies gamintojų pelnus.

ES energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.

Reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki 2022 metų gruodžio 1 dienos padedant Komisijai, turi būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.

Tiek D. Kreivys, tiek I. Šimonytė anksčiau teigė, kad Lietuva dėl pasidalijimo „viršpelniais“ pirmiausia turėtų tartis su Švedija, iš kurios importuojama daugiausia elektros, o ji ateina ne tik tiesiogiai per jūrinį kabelį, bet ir ratu per Latviją.

Lietuva elektrą importuoja iš Švedijos 700 megavatų (MW) galios jūriniu „NordBalt“ kabeliu. Tačiau elektra į šalį taip pat patenka jungtimis su Latvija bei Lenkija.