„Automatinis įtraukimas turi tapti savanorišku, nes mūsų misija keičiant antrąją pakopą suteikti daugiau pasitikėjimo, daugiau tvarumo sistemai, o taip pat daugiau lankstumo ir patrauklumo, kad žmonės nebūtų tokioje nusivylimo stadijoje, kaip yra dabar, bet norėtų daugiau kaupti papildomai matydami tame prasmę“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.

„Automatinį įtraukimą keičia savarankiškas sutarčių sudarymas. „Sodra“ prisidės tik tuo, kad siųs laiškus ir kvies kaupti, bet ne pranešimus, kad jau žmogus įtrauktas“, – pridūrė ministrė.

Pakeitimais siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, o vietoje jo įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį t. y. dabar galiojantį automatinį įtraukimą kas trejus metus pakeisti nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antroje pensijų pakopoje galimybes.  

I. Ruginienės teigimu, pasitraukdami iš pensijų kaupimo antroje pakopoje ir pasiimdami jiems priklausomas lėšas, gyventojai turės susimokėti 3 proc. išsiėmimo mokestį nuo pasiimamos sumos.

„Tai reiškia, kad išsiimant lėšas – tiek 25 proc., tiek didesnę sumą priešpensinio amžiaus  žmonėms bus taikomas išsiėmimo mokestis. Tie veiksmai įtakos pensijų anuitetų administravimą. Šiandien tam numatytas iki 3 proc. mokestis. Tai šis simbolinis mokestis keliaus tenais (anuitetų administravimui – BNS)“, – aiškino ministrė.

Tokio mokesčio nereikės mokėto, kad liks 70–100 proc. nedarbingi, kai jiems bus nustatyta sunki liga ar paliatyvi slauga. 

Ateityje bus siekiama į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius

Kaupimo antrojoje pensijų pakopoje pakeitimus registravusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ateityje siūlys prie pensijų kaupimo labiau prisidėti ir darbdaviams, sako ministrė Inga Ruginienė.

Pasak jos, dėl tokios galimybės ministerija diskutuoja su Tarptautine darbo organizacija (TDO), kurios išvadų tikimasi sulaukti maždaug per metus.

„Tai yra pirmas pagrindinių pokyčių etapas. Antru etapu šiuo metu dirbame su TDO ekspertais, kurie ruošia tam tikras įžvalgas dėl profesinių fondų atsiradimo Lietuvoje. Kitų metų pradžioje jie turi pateikti savo išvadas. Kuomet ekspertai jas pateiks, norime susipažinti ir vėliau inicijuoti diskusijas dėl darbdavių įsiliejimo labiau į papildomą kaupimą“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.

Labiau įtraukti darbdavius į pensijų kaupimą yra pasiūlęs Lietuvos bankas (LB). Anot jo, į darbuotojų kaupimą antrojoje pakopoje įsitraukę darbdaviai padėtų gyventojams sukaupti „reikšmingai didesnes“ lėšas senatvei.

LB valdybos narys Simonas Krėpšta yra sakęs, jog daugelyje kitų Europos šalių darbdaviai prie darbuotojų kaupimo pensijai prisideda „gana ženkliai“, ko nėra Lietuvoje.

SADM pirmadienį įregistravo įstatymų pakeitimus, kuriais siūlo nustatyti beveik poros metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį gyventojai galėtų apsispręsti, ar nori toliau pensiją kaupti antros pakopos fonduose.

Be to, jei tokie pakeitimai būtų priimti, žmonės sprendimui turėtų 21 mėnesį – nuo 2026 metų sausio pradžios iki 2027 metų rugsėjo pabaigos.

Taip pat siūloma ir toliau mokėti valstybės skatinamąją įmoką – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

I. Ruginienė teigė, jog SADM parengti Gyventojų pajamų mokesčio, Pensijų bei Socialinio draudimo, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymų ir Civilinio proceso kodekso pakeitimai maždaug per dvi savaites turėtų pasiekti Seimą, kuris, jas priimtų iki sesijos pabaigos. Tuomet pataisos įsigaliotų nuo 2026-ųjų.

„Tai tokie galbūt ir nedideli pokyčiai nuo pirminės vizijos, bet galiu pasakyti, kad tai yra po ilgo, ilgo derinimo į vieną vietą sugulę pokyčiai“, – tikino ministrė.

Dabar antroje pakopoje kaupia 1,42 mln. žmonių, o „Sodros“ 2024 metų gruodžio duomenimis, įmokas į savo pensijų kaupimo sąskaitas pervedė apie 774 tūkst. arba 54,5 proc. nuo visų pensijų kaupime dalyvaujančių žmonių.