- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Reikia „dramatiškų pokyčių“ investuojant į aukštąjį mokslą ir taikant išmintingą gerovės paskirstymą ją didinant, Lietuvos inovacijų istorijai ir dabarčiai skirtoje konferencijoje sakė rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas Ilja Laursas.
Anot I. Laurso, didžiausios problemos vystant inovacijas Lietuvoje, kad švietimo sistema atitrūkusi nuo verslo, orientuota į akademinius, o ne ekonominius pasiekimus. Tarp sprendimo priėmimo lyderių verslininkas įžvelgia ryškų verslumo motyvacijos ir inciatyvos trūkumą. Reguliavimas konservatyvus ir nesuderinamas su verslumu, mokslo bendradarbiavimo su verslu teisinės bazės - nėra.
Dėl šių priežasčių akademinių pasiekimų Lietuvoje tiesiog nesugebama paversti ekonomine nauda, teigė I. Laursas.
Dar viena svarbi problema - investicijų dydis. Pasaulyje per pastaruosius 50 metų, įdarbinus technologijas, padarytas didžiulis šuolis kuriant gerovę, pažymėjo I. Laursas. Kitas klausimas, kaip ta gerove sugebama pasinaudoti, kaip ji paskirstoma.
Netikiu iš kirvio išverdama koše.
„Netikiu iš kirvio išverdama koše. Netikiu, kad iš nieko puode galima kažką sukurti. Tad kiek mes investuojame į gerovę ir inovacijas? Lyderis šioje srityje yra Japonija, po to - Amerika. Lietuva, atsižvelgiant į procentines proporcijas, nuo jų atsilieka daugiau nei dešimt kartų. Tai įrodymas, kad jeigu nedarysime dramatiškų pokyčių, būsime neįdomūs pasaulyje. Mažai moka - blogai dirbam, blogai dirbam - mažai moka. Ir taip gyvenam metų metus“, - kalbėjo I. Laursas.
Pasak investuotojo, jeigu neinvestuojama į inovacijas, gerovės didėjimo tikėtis neįmanoma.
„Reikia investuoti į mokslą, universitetus“, - perspėjo verslininkas.
Apskritai, turint omenyje, kad žmogus yra konservatyvi būtybė ir labai nemėgsta keistis, I. Laursas pabrėžė, kad vertina Lietuvoje vis dėlto jau padarytą pažangą, formuojamą inovacijų politiką.
ELTA primena, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros organizuotoje konferencijoje ketvirtadienį pagerbiami per pastarąjį šimtmetį padaryti reikšmingi lietuvių išradimai. Joje aptariama ir dabartinė Lietuvos inovacijų padėtis bei galimybės jas skatinti ateityje. Konferencija skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paluckas apie mokesčių pakeitimus: pirmiau reikia išgryninti poziciją, kad nebūtų erzinama visuomenė
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Eurostatas palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Žiniasklaida: bus nagrinėjamas vienas pirmųjų ministro Povilo Poderskio sprendimų4
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...
-
Vinokurovas: sujungti Vilnių su Kaunu – labai nesudėtinga1
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas neabejoja – turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir, jo teigimu, nesudėtinga. Anot generalinio direktoriaus, direkcija jau yra atlikusi visus...
-
Apklausa: paaiškėjo, kiek lietuvių atsisakytų 1 ir 2 centų monetų2
Du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 29 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gruodį padidėjo
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2024 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – padidėjo 0,4 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Gyventojams abejojant dėl II pakopos, siūlo didinti įmokas: mokame per mažai1
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad antrosios pensijų pakopos reforma, kad ir kokia ir bebūtų, savaime nenulems didesnių senatvės pensijų. Tam, pasak jo, reikalingos didesnės įmokos nuo atlyginimų į pensijų fondus. ...
-
Tyrimas: Lietuva ir kitos Vakarų šalys Rusijai tiekia kare naudojamas technologijas
Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, kurias rusai galimai panaudojo savo artilerijoje kare prieš Ukrainą, penktadienį pranešė LRT radijas. ...