- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai sugalvojo būdą, kaip vištų kiaušinius praturtinti maistingomis medžiagomis, kad žmonėms reiktų mažiau vartoti papildų, o sveikatai reikalingų elementų jie gautų su maistu. Apie inovaciją pasakota LNK žiniose.
Iš pirmo žvilgsnio įprastą kiaušinį mokslininkui įdėjus į specialų įrenginį, kompiuteryje matyti akivaizdūs skirtumai. Jodu ir selenu praturtintas kiaušinis skiriasi spalva, kuri matoma tik naudojant specialią programą.
„Turime ištirti, kurie turi tų medžiagų, kurie neturi. Šiam tikslui naudojama specializuota vaizdo kamera, gebanti įsiskverbti į kiaušinį kuo giliau, jo nesulaužant. Skaitmeniniai vaizdai, gauti iš tos kameros, yra apdorojami dirbtinio intelekto metodais ir tada tas matematinis aparatas pasako, kuris kiaušinis turi jodo, o kuris ne“, – aiškino procesą Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Vidas Raudonis.
Kad kiaušiniuose atsirastų jodo ir seleno, vištos lesinamos specialiu lesalu.
„Paruošiami lesalai. Tie lesalai yra optimizuojami pagal 90 kiekybinių ir kokybinių parametrų, įskaitant baltymus, apykaitos energiją, virškinamąsias aminorūgštis, taip pat yra premikso dalis, kurią sudaro vitaminai ir mikroelementai, įeina trylika vitaminų, šeši mikroelementai“, – apie patobulintą lesalą pasakojo KTU Dirbtinio intelekto centro projektų vyr. darbuotojas Romas Gružauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tokių kiaušinių prireikė esą dėl to, kad tai deficitinės medžiagos, kurių su maistu gaunama mažiausiai, o valgant tokius kiaušinius, nereikėtų vartoti maisto papildų.
„Galima nueiti į vaistinę, nusipirkti įvairių preparatų ir suvartoti. Tačiau įsisavinimas tų produktų ne visada gali būti tinkamas, o kai mes juo gauname iš kiaušinio, jų biologinis įsisavinimas yra kitoks“, – aiškino skirtumus R. Gružauskas.
Bandymai atliekami Vievio paukštyne. Kitokio lesalo gauna virš 9 tūkst. vištų.
„Lesalo pasikeitimas yra labai minimalus. Pagrindinė struktūra, kaip kviečiai, kuri sudaro didžiąją dalį lesalo, išlieka ta pati. Pasikeitimai yra tik procentinėje dalyje, tad paukščiui tai nesudaro visiškai jokios reakcijos“, – pasakojo bendrovės vadovas Mindaugas Antanaitis.
Visgi žmonės, išgirdę apie naujuosius mikroelementais praturtintus kiaušinius sako, kad ne kiekvienas drįstų tokius valgyti, nes tai neįprasta.
Tačiau, pasak mokslininkų, tokie kiaušiniai nėra dirbtiniai, nes vištos natūralių medžiagų gauna su maistu.
„Jie bus natūralūs, bet praturtinti žmogui naudingomis medžiagomis. Niekas nekvestionuoja jodo gerųjų savybių“, – ramino besibaiminančius mokslininkas V. Raudonis.
Paukštyno vadovas mano, kad inovatyvūs kiaušiniai rinkoje turėtų rasti savo pirkėją.
„Tam, kad mes tiksliai viską žinotume, privalome atlikti tyrimus, ar tikrai viskas nukeliavo į pačią kiaušinių sudėtį. Tolesni veiksmai yra su žmonėmis, žiūrima, ar žmogaus organizmas lygiai taip pat gali pasisavinti jodą su selenu iš kiaušinio“, – apie tyrimą pasakojo M. Antanaitis.
Mokslininkams baigus tyrimus, toliau medžiagų pasisavinimą tirs medikai. Tikimasi, kad pirmieji kiaušiniai su jodu ir selenu prekyboje galėtų pasirodyti po metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūloma didinti šalpos neįgalumo pensijas sunkią negalią turintiems žmonėms
Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė siūlo didinti šalpos neįgalumo pensijas sunkią negalią turintiems žmonėms. ...
-
Vyriausybė pasiskolino už 3,68 proc.2
Pirmadienį įvykusiame Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione vidutinės palūkanos sudarė 3,68 proc. ...
-
Vilniečiams pradedami dalinti maisto atliekoms rūšiuoti skirti maišeliai ir talpos7
Artėjant netrukus įsigaliosiantiems atliekų rūšiavimo pokyčiams sostinėje, kuomet maisto atliekos turės būti rūšiuojamos atskirai, vilniečiai kviečiami nemokamai atsiimti jų rūšiavimui skirtus maišeliu ir talpas. ...
-
Griežtinant reikalavimus kriptorinkai siūloma daugiau galių suteikti FNTT
Siekiant sugriežtinti kriptovaliutų rinkos priežiūrą siūloma įmones įpareigoti nuolat išlaikyti 125 tūkst. eurų nuosavą kapitalą, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) suteikti teisę uždrausti pažeidėjams teikti paslaugas. ...
-
G. Nausėda: Baltijos šalių transporto jungčių nepakanka, reikia spartinti „Rail Baltica“
Pastangos padėti Rusijos užpultai Ukrainai išgabenti savo žemės ūkio produkciją atskleidė nepakankamas Baltijos šalių transporto galimybes, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Taline paraginęs spartinti europinės geležinkelio v...
-
Finansinis raštingumas šalyje žemesnis nei vidutinis: žmonės linkę gyventi šia diena1
Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė tvirtina, kad finansinio raštingumo lygyje šalies gyventojų rezultatai nesikeičia ir išlieka žemesni negu vidurkis. Taip pat, anot jos, tik ketu...
-
Viceministras: Lietuvos atvykstamasis turizmas atsigauna
Lietuvos atvykstamasis turizmas atsigauna, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis. Pasak jo, nors Lietuvą dar aplanko mažiau užsienio keliautojų nei iki 2019 m., šalies turizmo eksporto vertė, tikėtina, šiemet bus pan...
-
43 proc. gyventojų leidus pasiimtų pinigus iš pensijų fondų: tai – ne senjorai5
Leidus pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas anksčiau laiko, tai padarytų 43 proc. juose kaupiančių šalies gyventojų, rodo naujas tyrimas. Fondų valdytojai tikisi, kad tokie siūlymai nebus įteisinti ir neišbalansuos gerai vei...
-
Gamintojų kainos per metus sumažėjo 8,4 proc.
Gamintojų produkcijos kainos lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 8,4 proc., o be naftos produktų – 6,5 procento. ...
-
Ekonomistas: jokiu būdu nereikėtų užsukti „imigrantų kranelio“7
Ekonomistas Rimantas Rudzkis tvirtina, kad Lietuva neturėtų „užsukti imigrantų kranelio“, ypatingai atsižvelgiant į šalies demografinę padėtį. Pasak jo, mes gauname migrantų srautą, kurį sudaro kokybiška darbo jėga, o jei...