Vis dėlto įmonių vadovai BNS sakė neabejojantys, jog dėl padidėjusių importo muitų jų produkcija JAV rinkoje brangs.

„Reikės derėtis“

Lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ valdybos pirmininkas Kęstutis Jasiūnas sako, kad anksčiau pardavimai JAV sudarė maždaug 25–30 proc. įmonės pajamų, tačiau prekyba su šia šalimi sustojo prasidėjus JAV prezidento Donaldo Trumpo (Trampo) grasinimams dėl muitų.

„Kadangi mūsų gamybos ciklas nuo pusės metų netgi iki metų ir daugiau, (...) tai kai atsirado tie gąsdinimai, daug užsakovų tiesiog sustojo, nes jiems tapo neaišku, kaip bus. Mes netgi turime dabar užsakymų, kurių dar negaminome, o laukiame ir tariamės su užsakovais, kaip kaip čia bus, ką daryti“, – BNS sakė K. Jasiūnas.

Jo teigimu, susitarimas dėl 15 proc. importo muitų prekėms iš ES yra geresnis variantas nei prieš tai grėsę 30 proc. tarifai.

„Reikės derėtis (su užsakovais JAV – BNS). Kažkiek mums reikės nuleisti, kažkiek galbūt jie padengs, kažkas nustovės, jeigu nebus vėl pokyčių kada nors“, – teigė „Eksplos“ valdybos pirmininkas.

„Aišku, yra konkurentų ir pačių JAV gamintojų. (...) Vis tiek tas 15 proc. jau brangina produktą ir gali tekti ir prarasti kai kuriuos klientus. Bet gal ir ne viską prarasime“, – pridūrė jis.

K. Jasiūnas sako kad šiemet „Ekspla“ jau nebesitiki parduoti prekių JAV, tačiau kitąmet tikimasi atkurti prekybą su šia šalimi.

„Yra daiktų, kur vis tiek mūsų technologija kai kuriems sprendimams yra geriausia ir optimaliausia, tai tikimės, kad šitie klientai ateis. O ten, kur mes konkuruosime su JAV gamintojais, ten reikės žiūrėti“, – kalbėjo „Eksplos“ valdybos pirmininkas.

SBA: produkcija brangs, bet tikimasi konkuruoti

SBA grupės baldų gamybos verslą valdančios „SBA Furniture Group“ antrinės įmonės „SBA Home“ vadovė Jurgita Radzevičė sako, kad JAV muitai gali sulėtinti pardavimus į šią šalį.

„Šiandien eksportuojame iš esamų Lietuvoje esančių fabrikų šiek tiek daugiau negu 10 proc. produkcijos į JAV rinką. Todėl atsiradus muitui galimas pardavimų lėtėjimas. Tačiau įvertinant eksporto dalį, įvertinant muitą manome, kad šitas pokytis nebus labai ženklus“, – BNS sakė J. Radzevičė.

„SBA Home“ jungia keturias baldų gamyklas Lietuvoje ir vieną JAV Šiaurės Karolinos valstijoje, kuri turėtų pradėti veikti šiais metais.

J. Radzevičės teigimu, būtent pastaroji gamykla SBA leis konkuruoti JAV rinkoje.

„Kadangi dar šiais metais planuojame atidaryti gamybos įmonę Šiaurės Karolinoje, esant papildomiems muitams tiek pavyzdžiui iš Europos dabar jau, ir Azijoje turime keletą šalių, kurios jau yra pasiekusios susitarimus, tai mūsų gamykla tampa tiktai konkurencingesnė vietos rinkose“, – aiškino J. Radzevičė.

„Gaminiai, ką gamins mūsų Amerikos įmonė, taps ženkliai konkurencingesni su tokiais pačiais gaminiais, ką gamina, pavyzdžiui, Europos įmonės, esančios Vokietijoje, Portugalijoje, toje pačioje Lietuvoje, taip pat su Kinijos įmonėmis. Mes ten tapsime žymiai patrauklesni vietos vartotojui“, – pridūrė „SBA Home“ vadovė.

Vis dėlto, jos teigimu, bendrovės produkcija JAV turėtų brangti, tačiau Lietuvos pirkėjai muitų poveikio neturėtų pajusti.

„15 proc. yra pakankamai reikšminga dalis, kad ją tiesiog prisiimtų arba gamintojas, ar distributorius, ar tas pats pardavėjas. Todėl realiai kaina (JAV – BNS) vartotojams turėtų brangti (...) būtent muito įtakoje, aš kalbu apie Amerikos vartotojus“, – sakė J. Radzevičė.

„Lietuvos vartotojams neturėtų turėti pirminės įtakos. Jeigu mes jau dabar kalbėtume apie visą užsisukusią ekonomiką, kad brangstant produkcijai Amerikos vartotojams vienareikšmiškai tada atsirastų ekonomikos lėtėjimas, infliacija, ir tada jau tikrai Europos vartotojai pajustų, bet mes jau dabar tada įsitraukiame į labai ilgus klausimus“, – kalbėjo ji.

JAV rinka svarbi ir „Lifosai“, „Thermo Fisher“

Lenkijos energetikos grupės „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovas Tomas Digaitis BNS teigė, kad įmonė dar analizuoja galimą muitų poveikį.

„Du trečdalius „Orlen Lietuva“ pagaminamos produkcijos parduodama namų rinkose. Tai yra Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina ir Lenkija. Likusi produkcija per Klaipėdos uostą patenka į pasaulio rinkas. O ten kiekvienas sandoris yra atliekamas biržos principu. Tai pokyčiai galimi ir kasdien, ir kas valandą, ir kas savaitę“, – BNS komentavo T. Digaitis.

Didžiąją dalį pajamų iš prekybos JAV pernai gavusių sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ bei JAV bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ valdomos Vilniaus medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintojos „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovai galimo JAV muitų poveikio BNS nekomentavo.

Pernai „Lifosa“ gavo 224,4 mln. eurų, iš kurių 39,3 proc. (88,2 mln. eurų) gauta iš pardavimų JAV.

„Thermo Fisher“, pernai gavusi 790,3 mln. eurų pajamų, daugiausia produkcijos pardavė Šiaurės Amerikoje (už 411,4 mln. eurų).

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus anksčiau sakė, kad JAV importo tarifų smūgį pirmiausia pajustų daugiausia į šią šalį tiesiogiai eksportuojantys sektoriai – naftos produktų, chemijos, baldų, mašinų ir įrengimų gamyba.

Jo teigimu, didžiąją dalį Lietuvos eksporto į JAV sudaro ir mineraliniai produktai, tačiau nuo 2020-ųjų metų matomas augantis aukštesnės vertės chemijos ir plastiko pramonės gaminių, telekomunikacijų ir informacinių technologijų paslaugų eksportas.