- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Į elektroninę erdvę planuoja žengti beveik du trečdaliai verslo naujokų
Dešimtadalis nuosavą verslą planuojančių gyventojų ketina rinktis vien elektroninės veiklos modelį, išvis neinvestuodami į klientų aptarnavimą fizinėje erdvėje. Dar 54 proc. planuoja apjungti tradicinį ir elektroninį verslą. Rinktis vien tradicinę verslo kryptį, t.y. gaminti, prekiauti ar teikti paslaugas tik fizinėje erdvėje, planuoja vos 30 proc. būsimų verslo naujokų.
Tokias tendencijas atskleidė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) inicijuotas reprezentatyvus gyventojų nuomonių tyrimas, kurį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.
„Tyrimo duomenimis, nuosavą verslą per 24 mėnesius ketina įkurti 10 proc. šalies gyventojų. Iš pastarųjų beveik du trečdaliai planuoja žengti į elektroninę erdvę – daugelis apjungdami tradicinio ir e. verslo modelius. Tai rodo, kad daugelis net ir tradicinį verslą besirenkančių asmenų tolesnės plėtros perspektyvas sieja ir su internetiniu verslu. Be to, norą susieti savo ateitį su e. verslu skatina ir įkvepiantys tokių pasaulines rinkas užkariavusių startuolių kaip „GetJar“, „Vinted“ bei panašūs pavyzdžiai“, – sakė LCKU vyriausiasis ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.
Tyrimo metu taip pat išsiaiškinta, kad daugelis būsimųjų verslininkų savarankiškos veiklos pradžią ketina finansuoti iš asmeninių santaupų, investicijoms reikalingų lėšų prisidurdami iš kreditų ir verslo finansavimo programų.
Asmenines lėšas verslo startui planuoja panaudoti 66 proc. būsimų verslo naujokų. 33 proc. mano neapsieisiantys ir be banko ar kredito unijos paskolos, dar 17 proc. ketina skolintis iš privačių asmenų.
Daugiau nei trečdalis būsimų verslininkų – 34 proc. – ketina pasinaudoti tokiomis mažų verslų finansavimo programomis kaip Verslumo skatinimo fondas (VSF). Paskolomis iš šio fondo jau yra pasinaudoję per 1000 verslo naujokų iš daugiau nei 50 Lietuvos savivaldybių. VSF paskolas Lietuvoje teikia 56 kredito unijos, didžiausia skolinama suma yra 86 tūkst. litų, o 95 proc. palūkanų yra kompensuojama ES struktūrinių fondų lėšomis.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonių tyrimą, susijusį su verslumu ir verslo vertinimu, 2014 m. rugsėjo mėn. Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Europos taurė: Vilniaus „Wo...
-
Vilniaus „Žalgiris“ suren...
-
Metropolito Chrizostomo laidot...
-
Supjaustyta Kauno eglutė...
-
KAM sudaromas 2025 m. karo pri...
-
Algimanto Puipos filmo „Nakt...
-
Spaudos konferencija olimpie...
-
Nupuošiama Kauno kalėdinė e...
-
Skvernelis susitiko su Cichano...
-
Trys Karaliai atkeliavo į Kau...
-
APVA: elektros kaupikliams gauta apie 110 paraiškų, dauguma – netinkamos4Gyventojams – gaminantiems vartotojams – skubant kreiptis dėl paramos elektros kaupikliams įsigyti, dauguma iš daugiau nei 100 antradienį paskelbtam kvietimui pateiktų prašymų yra netinkami, skelbia trečiadienį pranešė ...
-
Vyriausybė siūlo „atrišti“ rankas savivaldybėms: ar kelių būklė regionuose pagerės?Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal juose gyvenančių žmonių skaičių ir kelių jose ilgį. Be to, Ministrų kabinetas pr...
-
Ruginienė dėl pensijų fondų siūlys įvairius scenarijus4Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvos banko (LB) pristatyti siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos sistemos reformos yra svarstytini ir atitinka jos pačios išsakytus lūkesčius dėl darbdavių įsitraukimų į p...
-
Paluckas apie kuro kainas: situacija yra stebima3Šalyje nuo sausio padidėjus kuro akcizams ir pabrangus degalams, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasibaigus pirmajam ketvirčiui bus analizuojamas didesnių akcizų poveikis kuro vartojimui tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse. ...
-
Ar galime likti išvis be elektros: Vyriausybė svarstė įvairius scenarijus6Regione fiksuojant galimas diversijas prieš strateginę infrastruktūrą, įskaitant energetikos, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuvos vartotojai net ir kritiniais atvejais neliktų be elektros. ...
-
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija – apie šilumos kainas: kiek mokėsime už gruodį?1Sausį šalies gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už šilumą nedaug skirsis nuo sąskaitų atitinkamu laikotarpiu pernai, prognozuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). ...
-
„Litgrid“: nepaisant rekordinės vėjo elektrinių gamybos, elektros kaina gruodį augoNepaisant Suomijos ir Estijos elektros kabelio „Estlink2“ pažeidimo, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje gruodį ūgtelėjo 1 proc. iki 89,7 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Elektros tiekėjai grąžins pinigus vartotojams: atsakė, kas ir kaip atgaus įmokasValstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo nepriklausomus elektros tiekėjus vartotojams grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų už imtus mokesčius, keičiant tiekėją ar nutraukiant sutartį. Kai kurie elektros tiekėjai sako jau grąžin...
-
Eurostato duomenys nedžiugina: Lietuvos įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams?Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą turinčių įmonių dalis – mažiausia Baltijos šalyse. Ekspertų tei...
-
Registrų centras: vien tik gruodį šeimininkus pakeitė 2,6 tūkst. butų – ar NT rinka atsigauna?Praėjusiais metais Lietuvoje įvyko 114,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 1,3 proc., arba 1,5 tūkst. daugiau nei 2023 metais, trečiadienį skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras. ...
