- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tik devyni procentai lietuvių, įgijusių istoriko, filologo ar kitą humanitarinę specialybę pagal ją ir dirba. Tačiau daugumai tenka padėti diplomą į stalčių ne tik dėl menkos tokių darbų pasiūlos, bet ir dėl kuklių atlyginimų.
„Esu diplomuota istorikė, tačiau darbo pagal specialybę taip ir nesuradau, - pasakoja Ingrida, prieš kurį laiką baigusi Vilniaus universitetą, - Teko įsidarbinti telemarketingo vadybininke. Darbas ne prie širdies, bet iš kažko gyventi juk reikia.“
„Jau kelinti metai, darydami darbo rinkos apžvalgas, konstatuojame, kad bene didžiausia laisvų darbuotojų pasiūla yra tarp įgijusių humanitarines specialybes, - teigia specialistų paieškos portalo atstovė Raimonda Tatarėlytė, - Tačiau darbdavių, ypač privačiame sektoriuje, kuriems reikia tokių specialistų, yra santykinai nedaug. Valstybės įmonių darbo skelbimuose humanitarų pageidaujama dažniau, tačiau paprastai tai A10-A12 kategorijų pareigos, kur pareiginis atlyginimas neviršija 600 eurų „į rankas”. Dar mažiau siūlo lietuviškos aukštojo mokslo įstaigos. Tiek mokama lektoriui, jei tik pavyks tokią vietą surasti. Tad dažnam specialistui nieko kito nebelieka, kaip įgyti kitą specialybę ir susirasti darbą ne savo norimoje srityje.”
Portalas cvmarket.lt paklausė 546 humanitarinį išsilavinimą įgijusių asmenų, į kokias pareigas jie iškeitė savo istoriko, menotyrininko, filologo ar panašų diplomą. Paaiškėjo, kad pardavėjais ar pardavimo vadybininkais dirba 13 proc. humanitarų, aptarnavimo srityje įsidarbinę 11 proc., 8 proc. darbuojasi administravimo srityje, 9 proc. teigia, kad yra darbininkai, 5,7 proc. pavyko rasti darbą valstybiniame sektoriuje, apie 2 proc. gavo dėstytojo ar mokytojo pareigas (svarbu žinoti, kad ne visi, pavyzdžiui, baigę istoriją, turi teisę tapti pedagogais), dar pusantro procento rado užsiėmimą apsaugos struktūrose, o 0,7 proc. – tapo pagalbiniais darbuotojais.
Dar 9 proc. deklaravo, kad šalia humanitarinio išsilavinimo apdairiai įgijo ir kitą specialybę, kuri juos dabar ir maitina. Į nuosavą verslą pasukusių buvo kiek daugiau nei 5 proc. Apie ketvirtadalis apklaustų humanitarinį išsilavinimą įgijusių asmenų nurodė, kad dirba kitokį, aukščiau nepaminėtą darbą. Mat yra žmonių, kurie liko ištikimi humanitarinei pakraipai, nors, pavyzdžiui, yra baigę menotyrą, o dirba vertėjais.
Įdomu, kad tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių humanitarų gerokai daugiau buvo turėjusių papildomą specialybę ir pagal ją dirbančių, be to, jauni humanitarai dažniau darbą rado aptarnavimo sektoriuje. Moterys su humanitariniu išsilavinimu taip pat dažniau triūsia aptarnavimo, o taip pat administravimo darbuose. Anot cvmarket.lt atstovės, jos ten dažnai užsiima personalo valdymu, eina asistentų, padėjėjų pareigas. Užtat vyrai dažniau kūrė savo verslą ar ėjo dirbti paprastais darbininkais. Juk už tokį darbą, pvz. statybose, atlyginimas dažnai aukštesnis nei gauna dėstytojas ar valstybės tarnautojas, kuriuo dar ne taip paprasta ir įsidarbinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...