Šalta vasara ir emigracija lėmė, kad alumi gyventojai šiemet gaivinasi rečiau. Be to, vidutinė šio gėrimo kaina šiemet paaugo, todėl rinkoje kol kas vyrauja alus "bambaliuose". Baruose alaus žmonės geria taip pat mažiau, dažniau jį perka parduotuvėse.

Barų vengia

Per dešimt šių metų mėnesių alaus rinka šalyje sumažėjo – palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, alaus išgerta 5,3 proc. mažiau. Dar labiau šiemet krito baruose pilstomo lietuviško alaus pardavimas. Užeigose gyventojai alaus išgėrė beveik 10 proc. mažiau negu pernai.

Pasak įmonės "Švyturys-Utenos alus" generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, smukusį alaus vartojimą Lietuvoje lėmė šalta vasara ir didžiulis emigracijos mastas.

Pilstomo lietuviško alaus šalies baruose parduodama vos 5 proc., o didžioji dalis, 95 proc., šio gėrimo nuperkama parduotuvėse. Tačiau, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje alaus vartojimo kultūra visiškai kitokia. Čia baruose išpilstoma 70 proc. alaus, o tik trečdalį jo gyventojai perka parduotuvėse.

"Parduotuvėse nuperkamo ir baruose pilstomo alaus santykis Lietuvoje apgailėtinas. Tai rodo, kad alaus vartojimo kultūra Lietuvoje nepakankama. Išsivysčiusiose šalyse šis santykis visai kitoks", – teigė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Renkasi užsienietišką

Tačiau Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka laikosi kitokios nuomonės. Pasak jo, šalies baruose mažėja tik lietuviško alaus pardavimas, tačiau už bokalą užsienietiško alaus gyventojai negaili mokėti ir 12 litų.

"Vieni skaičiai rodo, kad pilstomo alaus pardavimas mažėja, tačiau kiti skaičiai rodo, kad daugėja importuojamo alaus. Žmonės baruose nežiūri į lietuvišką alų, nes kasdien jį mato parduotuvėse – išrikiuoti buteliai, skelbiamos akcijos, loterijos. Lietuviškas alus yra brukamas, todėl jau atsibodęs ir jo kokybė suprastėjusi, tiesa, nekalbu apie mažų alaus daryklų gaminamą alų", – teigė R.Pranka.

Jis tvirtino, kad užeigose pastaruoju metu klientai dažniau renkasi belgišką, airišką, olandišką, vokišką alų, o dėl gero kokybės ir kainos santykio vis populiaresnis tampa Čekijoje verdamas alus.

S.Galadauskas gynė lietuvišką alų sakydamas, kad jis paprastai būna šviežesnis už importinį, todėl ir kokybiškesnis.

"Lietuviškas alus yra labai geras. Tačiau aludariai vieni kitų alų kritikuoja ir netgi šmeižia, dėl to vartotojui lieka neaišku, geras jis ar blogas, ir visas alus tampa blogas. Aludariai patys pjauna šaką, ant kurios sėdi", – konkurenciją tarp šalies aludarių apibūdino S.Galadauskas.

Ribos talpą ir stiprumą

Savotišką Lietuvos alaus gėrimo tradiciją parodo ir kiti bendrovės "Švyturys-Utenos alus" pateikti duomenys – daugiau nei pusę parduotuvėse parduodamo alaus sudaro gėrimai "bambaliuose". Penktadalis prekybos centruose parduodamo alaus supilstyta į skardinę tarą, o beveik trečdalis – į stiklinius butelius.

Tiesa, kitąmet šie skaičiai gali keistis, nes plastikiniai buteliai alui galės būti daugiausia vieno litro talpos – didžiųjų butelių, kuriuose telpa du ar daugiau litrų gėrimo, lentynose neliks. Bus apribotas ir didžiausias leistinas alaus stiprumas. R.Viršilas prognozuoja, kad dėl šių apribojimų šalyje 2013 m. alaus gali būti suvartota dar maždaug 4 proc. mažiau negu šiemet.

S.Galadauskas mano, kad alaus rinka Lietuvoje ateinančiais metais gali susitraukti ir dar labiau. Tačiau šiuo atveju jis įžvelgė ir teigiamų padarinių – dėl taros ir alaus stiprumo ribojimų mažės itin žalingo alkoholio vartojimo atvejų.

Nors alaus vartojimas šiemet šalyje mažėjo, pasaulyje Lietuva išlieka tarp daugiausia jo išgeriančių šalių. 2011-aisiais per metus vienam šalies gyventojui teko 101,4 litro alaus – pagal šį skaičių Lietuva pasaulyje užėmė šeštą vietą ir aplenkė Didžiąją Britaniją bei Lenkiją. Daugiau nei Lietuvos gyventojai per metus alaus išgėrė australai, austrai, vokiečiai, airiai, o pagal šio gėrimo suvartojimą pirmavo Čekijos gyventojai.