Tokia suma numatyta Krašto apsaugos ministerijai skiriamuose asignavimuose.

Šiemet gynybai buvo skirta kiek daugiau nei 4 proc. BVP.

Maždaug 700 mln. eurų iš gynybos biudžeto bus skiriama per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių.

Šio fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Vyriausybė.

Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai ir žiniasklaida biudžeto projektų registravimo išvakarėse nuogąstavo, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius,dėl to nukentėtų esminiai ginkluotųjų pajėgų vystymo prioritetai.

Ketvirtadienį paaiškėjo, kad tai galėjo paskatinti Krašto apsaugos ministerijoje anksčiau šią savaitę surengtas susitikimas, kur viešosios erdvės veikėjai buvo perspėti, jog Vyriausybė galimai nesilaikys įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo.

Tačiau trečiadienį pati krašto apsaugos ministrė socialdemokratė Dovilė Šakalienė viešai neigė tokias abejones pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius ir leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.

Tuo metu socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijos elgesį pavadino keistu ir žadėjo aptarti situaciją su D. Šakaliene.

BNS rašė, kad šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. BVP.

Vyriausybė ketvirtadienį turėtų patvirtinti su kitų metų biudžetais susijusius projektus ir pateikti juos Seimui. Parlamente jie paprastai priimami gruodį.