Mokesčių pertvarkos projekto aiškinamajame rašte pateikiami skaičiavimai, rodantys, kad padidinti mokesčiai  2026 metais leis į Valstybės gynybos fondą skirti 306 mln. eurų, o 2027 metais – jau 523,6 mln. eurų.

Siūloma numatyti, kad fondą papildytų lėšos, gautos iš draudimo sutarčių mokesčio. Finansų ministerija siūlo 10 proc. apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę.

Krašto apsaugai taip pat atitektų pajamos iš padidinto pelno mokesčio. Siūloma standartinį pelno mokesčio tarifą pakelti 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinį – taip pat 1 proc. punktu iki 7 procentų.

Valstybės gynybos fondą papildytų ir 2 proc. viso Lietuvoje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, taip pat pajamos iš plečiamos nekilnojamojo turto mokesčio bazės.

Gynybai būtų skiriamos lėšos ir iš siūlomo saldintų bei energinių gėrimų apmokestinimo.

BNS jau rašė, kad Lietuvoje planuojama 2026–2030 metais padidinti finansavimą gynybai iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto, siekiant per minimą laikotarpį išvystyti kariuomenės diviziją.

Valstybės gynybos fondas buvo įsteigtas pernai kaip saugiklis, kad ketinimai didinti mokesčius būtų susieti su planais didinti finansavimą krašto apsaugai, išvengiant papildomų biudžeto pajamų nukreipimo į kitas sritis.