- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įgyvendinant Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių bei jiems atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) šių metų birželio mėn. pasirašytą Tarpusavio supratimo memorandumą (Memorandumas) dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, esamas pinigų išgryninimo vietas šalyje papildys bendri finansinių paslaugų teikėjų bankomatai, juos administruotų nepriklausomas tiekėjas. Iš šių bankomatų klientai galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iš savo banko bankomatų.
„Šis projektas sėkmingai juda į priekį ir Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai tariasi ir susitaria dėl bendrų sprendimų. Todėl nuo liepos 1 d. Lietuvos regionų gyventojai galės greičiau ir patogiau pasiekti pinigų išgryninimo vietas, kaip ir numatyta pasirašytame Memorandume“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Nuodugniai įvertinus konkurencinės teisės aspektus, gyventojų tankumą ir techninius mokėjimo sistemų ypatumus, pasirinktas šalies žmonėms patogiausias sprendimas – įrengti papildomus bendrus bankomatus, kuriuos administruotų nepriklausomas tiekėjas. Šia infrastruktūra tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip savo banko bankomatuose, galėtų naudotis visų Memorandumą pasirašiusių finansų rinkų dalyvių klientai. Naujieji bankomatai bus aiškiai pažymėti jų logotipais“, – sako dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.
Šiuo metu vyksta derybos su potencialiais naujosios infrastruktūros tiekėjais. Kaip numatyta Memorandume, papildomi bankomatai ar kiti grynųjų pinigų išdavimo sprendimai iki kitų metų vidurio atsiras 100 šalies vietovių, kuriose bankomatų šiuo metu nėra. Tad, įgyvendinus Memorandumą, galimybė išgryninti pinigų bus prieinama ne mažiau kaip 191 šalies mieste ir miestelyje.
Naujieji bankomatai papildys esamą tinklą: šiuo metu šalyje veikia 1 044 skirtingų finansinių paslaugų teikėjų bankomatų, daugiau nei 2 200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ parduotuvių kasose bei „Narvesen“ ir „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 5 000 vietų.
Lietuvos bankui skatinant finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos šiemet birželio mėn. įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, t. y. miestų ir miestelių, kuriuose galima išsigryninti pinigų, skaičių. Memorandumą, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje, pasirašė „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB Šiaulių bankas, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Revolut Payments UAB ir Lietuvos centrinė kredito unija, taip pat Lietuvos bankas ir LBA.
Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai įsipareigojo iki 2022 m. liepos 1 d. užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.
Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra bus sutelkta į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų.
Lietuvos banko birželio 9 d. duomenimis, 73 proc. gyventojų artimiausią bankomatą pasiekia iki 5 km, o 82 proc.– iki 10 km atstumu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Europos inovacijų švieslentė: Lietuvos rezultatas geriausias per visą šalies istoriją4
Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymą pasiekė aukščiausią lygį per visą istoriją, rodo Europos inovacijų švieslentės tyrimo rezultatai. ...
-
Slovakija importuos dujas per Lenkiją iš Klaipėdos SGD terminalo3
Slovakija importuos dujas per Lenkiją iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, skelbia Lenkijos radijas, cituodamas „Orlen“. ...
-
LB: Lietuva ateityje turės didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą3
Siekiant sukurti aukštesnę pridėtinę vertę Lietuva ateityje turės daugiau investuoti į inovacijas – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas. ...
-
Registrų centras: daugumai bendrovių pavyko uždirbti pelno ar bent jau nepanirti į nuostolius
2023 metų ataskaitas iki šiol jau pateikusių įmonių bendra apyvarta pernai siekė 129 mlrd. eurų ir buvo 0,5 proc. didesnė nei užpernai (128,4 mlrd. eurų), jos uždirbo 12,4 mlrd. eurų bendro ikimokestinio pelno – 11 proc. mažiau (13,9 m...
-
ES investicijos regionams: jau paskelbta kvietimų už 376 mln. eurų1
Naujajame Europos Sąjungos (ES) investicijų finansavimo periode Lietuvos regionams yra skirta 1,6 mlrd. Eurų, o iš viso, dabartiniais duomenimis, suplanuotiems projektams paskelbta kvietimų už 376 mln. eurų. ...
-
„Litgrid“: elektros kaina rinkoje per savaitę augo 4 proc.
Vidutinė elektros rinkos kaina liepos 1–7 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 4 proc. nuo 96 eurų iki 99 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Senėjant visuomenei LB siūlo peržiūrėti lengvatas, mokesčius, mažinti PVM atotrūkį1
Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkim...
-
ES paslaugų sektorius per metus augo 4,2 proc., euro zonos – 4,8 proc.
Euro zonos paslaugų sektorius balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 4,8 proc., o visos Europos Sąjungos – kiek kukliau – 4,2 proc., pirmadienį skelbia Eurostatas. ...
-
Oficialus nedarbas birželį augo 0,3 punkto iki 8,5 proc.
Oficialus nedarbas birželį išaugo 0,3 proc. punkto ir siekė 8,5 proc. ...
-
N. Mačiulis: infliacija jau pasiekė dugną6
Mėnesio infliacijai pastaruoju metu svyruojant apie nulį, o metinei nesiekiant vieno procento, ekonomistai prognozuoja, jog infliacija iki šių metų pabaigos ir kitų metų pavasarį augs. ...