Grynųjų daugėja, bet falsifikatų mažėja

Banknotų paradoksas

Lietuvoje 2015–2019 m. laikotarpiu eurų banknotų skaičius apyvartoje didėjo vidutiniškai 21 proc. kasmet. 2020 m. metinis augimo tempas siekė 30 proc., metų pabaigoje apyvartoje esančių banknotų vertė sudarė 5,7 mlrd. eurų, o jau šiemet birželio 30 d. – 6,5 mlrd. eurų.

Euro zonoje per pastaruosius dešimt metų vidutinis metinis eurų banknotų kiekio apyvartoje augimas sudarė 5 proc., 2020 m. – 11 proc., metų pabaigoje apyvartoje buvusių banknotų vertė siekė 1 435 mlrd. eurų.

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė, antrojo karantino metu komentuodama, kodėl daugėja grynųjų, priminė terminą "banknotų paradoksas".

Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų banknotų kiekis kasmet didėja, nors grynieji pinigai atsiskaitymams naudojami mažiau ir gyventojai vis dažniau atsiskaito elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, ypač koronaviruso pandemijos metu. Mažėjant atsiskaitymų grynaisiais pinigais, turėtų mažėti ir grynųjų pinigų paklausa, tačiau yra priešingai. Pasak E.Lisinskaitės, šis reiškinys vadinamas banknotų paradoksu. Jis stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje bei kitose, Eurosistemai nepriklausančiose, valstybėse.

Per krizes kaupiama

E.Lisinskaitės teigimu, nors nustatyti, kokiems tikslams naudojami grynieji pinigai, sudėtinga dėl jų anonimiškumo, įvairiais metodais buvo įvertinta, kad 2019 m. apyvartoje esantys eurų banknotai Eurosistemoje 20–22 proc. buvo naudojami atsiskaitymams euro zonoje, 30–50 proc. – vertės kaupimui euro zonoje (tiek namų ūkių, tiek įmonių ir finansinių institucijų lėšos), 28–50 proc. – atsiskaitymams ir taupymui už euro zonos ribų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) padarė išvadą, kad 2020 m. eurų banknotų kiekis apyvartoje didėjo sparčiau galbūt dėl išaugusios grynųjų pinigų kaip vertės kaupimo priemonės paklausos (kaip ir kitų krizių atveju), įvertinus tai, kad mažėjo tiek atsiskaitymų grynaisiais pinigais, tiek eurų banknotų judėjimas į kitas valstybes. Lietuvoje 2020 m. indėliai (namų ūkių, įmonių, valdžios sektoriaus) didėjo sparčiausiai per dešimt metų, metinis augimas siekė beveik 30 proc. (namų ūkių indėliai padidėjo penktadaliu, įmonių – daugiau kaip trečdaliu). Gyventojai ir įmonės dėl nežinomybės pandemijos metu buvo linkę kaupti pinigus, o ne išleisti.

2008–2010 m. finansų krizės laikotarpiu pastebėta tokia pati tendencija – gyventojų santaupos didėjo. Taip pat taupymo augimui įtakos turėjo valstybės parama, vidutinio darbo užmokesčio didėjimas ir tai, kad dėl suvaržymų gyventojai mažiau pinigų išleido vartojimui ir pramogoms tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.

Populiariausios – 50 eurų kupiūros

"Padirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje. Tai gali būti siejama su tuo, kad pandemijos metu mažiau atsiskaitoma grynaisiais, dalis prekyviečių, kur paprastai naudojami grynieji, pavyzdžiui, turgūs, ilgą laiką buvo uždarytos", – sako Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ramunė Juzėnienė.

Akivaizdžiai padirbti eurų banknotai, vadinamieji "filmų pinigai" (angl. Movie Money), tebėra aktualūs ir 2021 m. bei sudaro apie 40 proc. visų gautų padirbtų banknotų.

"Akivaizdžiausias dalykas – ant pačių banknotų yra užrašai "copy", "Movie Money". Šiuo metu stebime ir užrašus kitomis kalbomis, pavyzdžiui, turkų, rusų, kinų. Vis dėlto ne tiek svarbu ieškoti tokių užrašų, nes jie gali ir keistis, o atkreipti dėmesį į tikrų pinigų apsaugos priemones: popieriaus kokybę, vandens ženklą, apsauginį siūlelį, hologramą", – primena R.Juzėnienė.

2021 m. pirmąjį pusmetį, kaip ir 2020 m., daugiausia buvo rasta padirbtų 50 eurų nominalo banknotų, tačiau padaugėjo 500 eurų nominalo banknotų, jie atitinkamai sudarė 44 ir 18 proc. visų padirbinių.

ECB duomenimis, 2021 m. pirmąjį pusmetį euro zonoje iš viso rasta 167 000 padirbtų banknotų. Tai 24,1 proc. mažiau nei 2020 m. antrąjį pusmetį ir 30,4 proc. mažiau, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai. Daugiausia buvo rasta padirbtų 20 ir 50 eurų nominalų banknotų, jie atitinkamai sudarė 34 ir 33 proc. visų padirbinių.

Pavasarį Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad mūsų šalies rinkoje buvo pastebėtos sugadintos eurų monetos, kurios buvo išimtos iš apyvartos dėl susidėvėjimo, tačiau užfiksuoti atvejai, kai buvo bandoma iškeisti didelius tokių monetų kiekius.

Netikrus atskirti nesunku

"Filmų pinigai" – prastos kokybės eurų padirbiniai, juos itin lengva atpažinti, atkreipiant dėmesį į keletą detalių. Ant banknotų yra užrašai "copy", "Movie Money" ar "prop copy", o ir pati popieriaus kokybė skiriasi nuo tikrų banknotų – galima pajusti, kad tai ne standus ir šiugždantis, o paprastas kanceliarinis.

Pasak Lietuvos banko ekspertų, šios netikros eurų kupiūros neturi vandens ženklų, apsauginių siūlelių, hologramos ar kitų apsaugos priemonių. Dažniausi tokių padirbtų banknotų nominalai – 10 ir 20 eurų, tačiau pasitaiko ir kitų. Padirbti pinigai atspausdinti taip, tarsi tai būtų filmams, reklamoms, žaidimams ar kitoms reikmėms naudojami pinigų atvaizdai, tačiau jie neatitinka eurų banknotų atvaizdų naudojimo reikalavimų, juos galima supainioti su tikrais eurų banknotais, todėl tokios kopijos laikomos neteisėtomis.

Padirbtų eurų pasiskirstymas pagal nominalus (2021 m. pirmąjį pusmetį)