GMO: pavojinga apsisprendimo laisvė

Nuo šiol kiekviena ES šalis galės savarankiškai nuspręsti, ar savo žemėje auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Vieni tuo džiaugiasi, kiti būgštauja, kad mūsų vietinė valdžia neatsispirs turtingų lobistų pinigams ir įsileis kol kas neaiškų poveikį aplinkai ir sveikatai turinčius GMO.

Lietuviai balsavo skirtingai

Visi dienraščio kalbinti Lietuvos atstovai Europos Parlamente (EP) teigė manantys, kad Europai GMO nereikia. Tačiau praėjusią savaitę, kai EP buvo balsuojama dėl kiekvienai valstybei perduodamos teisės nuspręsti dėl GMO auginimo, jie pasisakė skirtingai.

"Pasisakau už valstybių savarankiškumą sprendžian, ar auginti GMO, ar ne. Iki šiol tai uždrausti atsižvelgiant į visuomenės nuomonę buvo praktiškai neįmanoma, o neturint svarių įrodymų, kad GMO kenkia aplinkai, irgi kildavo problemų. Kitaip sakant, valstybės narės turėjo ribotas galimybes tvarkytis šiuo klausimu savo viduje. Telieka pasidžiaugti, kad Lietuva šiuo požiūriu tebėra tvirta", – kalbėjo EP narys Valentinas Mazuronis.

Jo nuomonę palaikė ir Vytenis Povilas Andriukaitis. Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, sveikindamas EP sprendimą pabrėžė, jog valstybės, kurios augins GMO, turės užtikrinti, kad jie neatsidurtų kaimyninėse šalyse. ES institucijos žada užtikrinti moksliniais tyrimais pagrįstą GMO auginimo rizikos vertinimą. "Šiuo metu ES teritorijoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus Mon810. O Lietuvoje GMO neauginami. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat atnaujina ir tikslina Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašą", – teigė V.P.Andriukaitis.

Įtaria lobistų įtaką

O europarlamentaras Bronis Ropė balsavo prieš šį siūlymą. Žaliesiems save priskiriantis politikas būgštauja, kad tuo pasinaudos aršiai veikiantys lobistai, kurie ims daryti spaudimą vietos valdžiai. Be to, pasak europarlamentaro, nuo GMO paplitimo nebus galima apsisaugoti, jei juos augins kaimyninės šalys, mat žiedadulkės plinta labai plačiai, o valstybinės sienos joms nėra riba.

Naująją tvarką dėl GMO labai nepalankiai vertina ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, pats daug metų ūkininkavęs Bronius Markauskas. Jo nuomone, tokia iniciatyva atsirado veikiant lobistams, ir dabar jiems bus atrištos rankos toliau daryti poveikį lengviau pažeidžiamuose vietos valdžios sluoksniuose. "Nuėjome neteisingu keliu. Europai to tikrai nereikėjo. Manau, kad visos ES, ne tik Lietuvos, ūkininkai bus tuo nepatenkinti. Nuo JAV konkurencinėje kovoje jau ir taip esame beviltiškai atsilikę, o dabar vienoje ar kitoje šalyje gali atsirasti sprendimas, kad galima įsileisti GMO. Tai, žinoma, susiję su dideliais pinigais, lobistams tikrai rūpėjo šis klausimas", – įsitikinęs B.Markauskas.

Jo manymu, geriausias sprendimas būtų apskritai ES mastu uždrausti auginti GMO, nes jų nereikia nei vartotojams, nei ūkininkams. "Auginant GMO, didžiausios grėsmės yra natūraliai, ekologinei žemdirbystei. ES skyrė daug lėšų jai vystyti, o jeigu bus leidžiama kai kuriose valstybėse auginti GMO, neįsivaizduoju, kaip apsaugoti šiuos ūkius nuo kryžminimosi. Tai labai sudėtingi dalykai", – savo įžvalgomis dalijosi B.Markauskas.

Reikia daugiau tyrimų

Asociacijos "Lietuvos maisto pramonė" direktorė Irma Pilipienė galvoja, kad naujoji tvarka, kai valstybės narės galės įvertindamos savo konkrečias galimybes ir poreikius pačios priimti sprendimus dėl GMO, apskritai yra teigiamas dalykas.

"Jeigu būna priimama bendra visos ES nuomonė, ją dažniausiai lemia tik didžiųjų jos narių norai. Dabar mažosios šalys turės daugiau laisvės ir teisių", – sakė I.Pilipienė.
Pasak jos, vis dėlto svarbiausias dalykas yra produktų sauga. GMO tyrimų, anot pašnekovės, kol kas aiškiai trūksta. "Nuomonių yra įvairiausių, o patikimų tyrimų dar yra per mažai. GMO poveikį aplinkai ir sveikatai dar reikėtų labiau patyrinėti", – pabrėžė asociacijos direktorė.

GMO Europoje

Ar ES leidžiama auginti GM kultūras?

Taip, tačiau tik po to, kai Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA) atlieka išsamų rizikos vertinimą ir Europos lygiu suteikiamas atitinkamas leidimas. Jį suteikus, konkreti šalis gali uždrausti auginti GM kultūrą savo teritorijoje tik pasinaudojusi vadinamąja apsaugos sąlyga, tačiau šį sprendimą privalo pagrįsti, įrodydama, kad GM kultūra kelia grėsmę žmonių sveikatai ar aplinkai.

Ar šiuo metu ES laukuose auga kokia nors GM kultūra ir ar yra šalių, kurie ją draustų?

ES komerciniu būdu auginama viena genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšis – "MON 810". Ji buvo genetiškai modifikuota norint ją apsaugoti nuo žalingo kenkėjo – kukurūzinio ugniuko. Vis dėlto aštuonios valstybės narės (Austrija, Bulgarija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija ir Vokietija) nustatė apsaugines priemones ir uždraudė savo teritorijose auginti šiuos kukurūzus.

Ką žada naujos taisyklės?

Reaguodama į valstybių narių prašymą išplėsti jų galimybes riboti GM kultūrų auginimą, EK pasiūlė atitinkamus dabar galiojančių europinių taisyklių pakeitimus.
Pagal praėjusių metų gruodį EP ir Europos Tarybos pasiektą kompromisą valstybė narė galės riboti ar drausti GM kultūrų auginimą savo teritorijoje remdamasi ne tik EFSA tyrimuose nustatyta rizika sveikatai ir aplinkai, bet ir kitais kriterijais: poveikiu šalies aplinkos apsaugos politikai, teritorijų planavimo reikalavimais, socialiniu ir ekonominiu poveikiu, žemės ūkio politikos tikslais ar vengdamos neplanuoto GMO patekimo į kitus produktus.

Šaltinis: Europos Parlamentas

Susidarė blogą nuomonę

Visuomenės nuomonės apie GMO tyrimai buvo atliekami 2007, 2009 ir 2010 m. Pagal šių tyrimų duomenis, apie GMO palaipsniui sužinojo vis daugiau žmonių, tačiau vis mažiau buvo tokių, kurių nuomonė apie GMO buvo gera, ir daugėjo neigiamai juos vertinančių.

2007 m. teigiamai GMO vertino 2 proc. respondentų, 2009 m. – 3 proc., 2010 m. – 1 proc.

Neigiamai 2007 m. GMO vertino 50 proc. respondentų, 2009 m. – 51 proc., 2010 m. – 58 proc.

Apie GMO girdėję nebuvo 13 proc. respondentų 2007 m., 12 proc. 2009 m. ir tik 4 proc. 2010 m.

Tai, kad GMP gali turėti įtakos žmogaus sveikatai, 2007 m. manė 59 proc. respondentų, 2009 m. – 72 proc., 2010 m. – 83 proc. respondentų.

Tyrimus atliko "Spinter tyrimai" viešosios įstaigos Gamtos paveldo fondo užsakymu.