Gelbėti negalima palikti

Valstybių pastangas gaivinti pasaulio finansų sistemą vieni ekonomistai vadina būtinybe, kiti – didele klaida

Šimtai milijardų dolerių, eurų, kronų. Tiek pasaulio valstybės pasiryžusios sumokėti už sugrąžintą finansų sistemos ramybę. Valdžios sprendimai ir JAV, ir Europoje sutikti ovacijomis ir aukštyn lipančiais akcijų biržų indeksais.

Tačiau vis garsiau pasigirsta abejonės, ar vertėjo valstybėms kištis ir mesti mokesčių mokėtų pinigus į žlungantį privatų verslą. Galbūt reikėjo leisti bankrutuoti silpniausiems, o finansų sektorių palikti toliau gyvuoti laisvosios rinkos ekonomikos sąlygomis?
Už klaidas moka visi?

Ar valstybė turi gelbėti privatų verslą? Šis klausimas buvo iškeltas dar prieš dvi savaites, kai JAV valdžios institucijoms teko net dukart balsuoti dėl 700 mlrd. JAV dolerių gelbėjimo plano. Politikams nesutariant, ar verta valstybei investuoti milžiniškas lėšas, spaudoje mirgėjo gyventojų apklausos, kurių duomenimis, net 55 proc. amerikiečių nepritarė, kad vyriausybė turėtų gelbėti finansų institucijas už eilinių mokesčių mokėtojų pinigus. JAV visuomenėje kilo nepasitenkinimas, kodėl valstybė negelbėja paprastų žmonių, kurie praranda būstus, o meta milijardus tik bankams.

"Nenorime mokėti už bankininkų klaidas", "Laikas baigti auksinių parašiutų erą", "Kas privirė, tegul ir srebia" – tokie argumentai skambėjo ir Kongrese, kuris iš pat pradžių atmetė gelbėjimo planą.

Tačiau matydamas ir toliau katastrofiškai byrančią finansų sistemą, Kongresas po kelių dienų savo nuomonę pakeitė, nors sprendimas vis tiek nebuvo priimtas vienbalsiai.

Europa bijo panikos

Kur kas mažiau debatų dėl valstybių pagalbos kilo Senajame žemyne. Europos šalys viena po kitos paskelbė, kokių sprendimų ketina imtis. Gaišti nebuvo ko: keli Europos bankai jau buvo atsidūrę ties bankroto riba, visiškas finansinis krachas ištiko mažutę Islandijos valstybę.

Pažadus ir pinigus žarstantys valdžios atstovai dabar bijo vieno dalyko – panikos, nes ji labai greitai nuo žemės paviršiaus nušluotų net ir galingiausius bankus.

Dauguma finansų analitikų ir ekspertų pripažįsta: jeigu valstybės nebūtų pasiryžusios gelbėti finansų institucijų, gali būti, kad iš visos pasaulio finansų sistemos jau būtų likusi tik griuvėsių krūva. Tačiau laisvosios rinkos šalininkai įsitikinę, jog valstybės ir toliau investuoja į anksčiau padarytas klaidas ir netinkamus sprendimus. Tikrasis krachas esą vis tiek ištiks, tik vėliau.

Pinigai grįš

Kurie iš jų teisūs, ko gera, parodys laikas. Į pasaulio finansų istoriją jau įrašytas ne vienas valstybės gelbėjimo planas. Dauguma iš jų pasiteisino, tačiau kai kurie tik prailgino įmonių agoniją – anksčiau ar vėliau finansinių sunkumų turėjusios bendrovės vis tiek bankrutavo.

Lieka tikėtis, kad šįkart valstybių metamas gelbėjimo ratas pasiteisins, o skirti milijonai po kelerių metų grįš į šalių iždą.