Lietuvos gyventojų, kurie atsisėdę prie automobilio vairo elgiasi kultūringai ir atsakingai, kasmet vis daugėja, tačiau jų sąmoningumas neturėtų mažėti ir išlipus iš automobilio. Kiekvienas automobilio savininkas turėtų rūpintis, kad jo automobilis keltų kuo mažiau neigiamų padarinių aplinkai tiek eksploatacijos metu, tiek ir vėliau, kai automobilis jau nebeeksploatuojamas.

„Automobilių atliekos dažniausiai yra priskiriamos prie pavojingų, todėl itin svarbu suprasti, kad automobilių dalys, neišskiriant ir panaudotos alyvos ar jau suteptų šluosčių, yra specifinės atliekos, su kuriomis negalima elgtis taip kaip su buitinėmis atliekomis“, – „Kauno dienai“ tvirtina Automobilių gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Rita Zdanevičienė.

Pasak jos, netinkamai tvarkomos ar be priežiūros irti paliktos atliekos ne tik teršia aplinką, bet gali kelti pavojų žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, alyvų atliekose galima rasti vario, cinko, sunkiųjų metalų, chlorintų tirpiklių.

Medikai tvirtina, kad sunkiųjų metalų sukeliamas ligas labai sunku laiku pastebėti ir pradėti gydyti, nes sunkiųjų metalų dalelės po truputį kaupiasi mūsų organizme, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva jų vis padaugėja. Vis didesnė jų dalis susikaupusi žmogaus organizme gali pažeisti nervų sistemą, inkstus arba net sukelti vėžinius susirgimus. Išpiltas vienas litras alyvos ne vienam dešimtmečiui užteršia pusę hektaro žemės.

„Įsivaizduokite situaciją – išsiruošėte į mišką grybauti, prisirinkote grybų, tačiau nepastebėjote už keliolikos metrų duobėje suverstų automobilinių atliekų krūvos, kurioje galimų rasti medžiagų užtektų kone visai periodinei cheminių elementų lentelei užpildyti. Ar tikrai drįstumėte tokius grybus valgyti? Ką jau kalbėti apie galimybę, kad kur nors išmėtytas atliekas ras vaikai ir sumanys su jomis pažaisti. Net jei manytume, kad pavojingos atliekos yra išmestos sunkiai žmonių prieinamose vietose, turėtume prisiminti ir gamtą. Gyvūnai bei augalai, visa gyvoji gamta labai nukenčia dėl lengvabūdiško žmonių elgesio su atliekomis – ypač pavojingomis“, – sako R.Zdanevičienė.

Pagal ES šalyse galiojančius reikalavimus automobilių atliekos privalo būti surenkamos ir perduodamos tvarkyti bei perdirbti atliekų tvarkymo bendrovėms. Pasirūpinti savo automobilio atliekomis vairuotojas gali ir pats, atvežęs netinkamas naudoti detales atliekų tvarkymo įmonei. Šios įmonės turi visą reikiamą įrangą tinkamai ir saugiai paruošti atliekas perdirbti ir pakartotinai naudoti. Autoservisams draudžiama po remonto likusias atliekas grąžinti automobilio savininkui – jas jie privalo atiduoti atliekų tvarkytojams ir perdirbėjams.

Tiesa, ne visi autoservisai užtikrina tinkamą automobilių atliekų tvarkymą, tad sąmoningi transporto priemonių savininkai turėtų atsakingai rinktis paslaugų teikėjus. Atpažinti atsakingą servisą galima jau įėjus į jo teritoriją ir patalpas. Serviso patalpose turėtų stovėti kelios atliekų talpyklos, skirtos joms rūšiuoti. Į vienas kraunami akumuliatoriai, į kitas – amortizatoriai, į trečias – įvairūs filtrai, į ketvirtas pilama panaudota alyva ir t t.

Atliekų talpyklos privalo stovėti ten, kur jas būtų lengva pasiekti automobilių meistrams, – darbo patalpose arba šalia jų. Paprastai tai būna didelio tūrio, kartais net iki 200 litrų, statinės, pažymėtos specialiais lipdukais. Tad šias talpyklas nesunku pastebėti ir į servisą savo automobilį atvairavusiems vairuotojams.

Išpiltas vienas litras alyvos ne vienam dešimtmečiui užteršia pusę hektaro žemės.