- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemdirbiams raginant stabdyti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimą į Kauną bei baiminantis chaoso, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys tikina, kad ministerija savo darbus vykdo sklandžiai, o ministerija per eilę metų kai kam tapo „melžiama karve“.
„Labai norėčiau, kad mes tiesiog vykdytume procesą, nes jis yra įsibėgėjęs. Šiuo metu vyksta patalpų nuomos konkursas, kuris baigsis liepos vidury. (...) Mes vykdome regioninę politiką ir stipriname Lietuvos regioną“, – Eltai sakė ministras.
G. Surplys patikino gavęs daug CV iš žmonių, kurie dirba kitose institucijose ir norėtų pereiti į ŽŪM.
„Mano galva, tai yra galimybė žmonėms iš Kauno, Šakių ar Kazlų Rūdos turėti valstybinį darbą arčiau savo gyvenamosios vietos ir tuo būdu pagyvinti vidurio Lietuvos regioną. Kita vertus, turime žemės ūkio lopšį Kaune, kur veikia Veterinarijos akademija, Žemės ūkio rūmai, Žemės ūkio akademija, neseniai įsisteigusi Žemės ūkio taryba. Čia, dar atsiradus ministerijai ir pavaldžioms įstaigoms, turėtume stiprų sinerginį žemės ūkio centrą“, – Eltai teigė G. Surplys.
Anot ministro, ministerija yra paruošusi kolektyvinės sutarties projektą su ministerijos darbuotojais. Jame numatytas nuotolinis darbas (daugiausiai tris dienas per savaitę ir tik dvi dienas darbuotojas turėtų atvažiuoti į Kauną), taip pat lankstus darbo grafikas. Taip, pasak G. Surplio, būtų sukurta moderni XXI a. ministerija.
„Per eilę metų šita ministerija kai kam yra tapusi melžiama karve, kur galima atsidaryti duris koja, kur galima įeiti neužsiregistravus, vaikščioti po kabinetus ir pasakoti, kad ministras kažką prižadėjo, nors to nėra buvę, ir išeiti su sau palankiais sprendimais“, – Eltai sakė G. Surplys.
Ministras teigė, kad perkėlimas vyksta ne taip greitai, nes ministerija – ne ferma.
Ministerija – tai ne ferma, jos per dieną neperkelsi.
„Ministerija – tai ne ferma, jos per dieną neperkelsi. Turime gyvus žmones, su savo interesais, gyvenimu Vilniuje. Turime pirkimus, teises aktus, tai užtrunka. Šiais metais iš ministerijos išėjo mažiau žmonių nei į ją atėjo. Nuo praeitų metų liepos netekome darbuotojų, bet buvo įvykdyta reforma. (...) Darbuotojai juda dėl atlyginimo, darbo sąlygų, bet ŽŪM nematau jokio išskirtinumo“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, teiginiai, kad ministerijos darbas pereinamuoju laikotarpiu pradėjo strigti, yra nepagrįsti.
„Kad ir kiek būtų kritikuojama ministerija, kad išeina geri specialistai, visus savo darbus darome. (...) Kažkieno verkšlenimas, kad ministerija sustojo, susprogo, užsiblokavo, yra tikrai nepagrįstas. (...) Šiuo metu, kai Lietuvoje turime sausrą, turėjome šalną, kai mums vėl gresia afrikinis kiaulių maras, tai tikrai nemanau, kad ši problema (ministerijos perkėlimo – ELTA) yra pagrindinė žemės ūkiui. Kai prie to vis grįžtama ir grįžtama, tai man kelia klausimų, kieno ausys kyšo už tų sugrįžimų“, – Eltai sakė G. Surplys.
Žemdirbiai baiminamasi, kad perkėlimo procesas iš ministerijos išvaikys visus specialistus, nebus spėta pasiruošti naujam 2021-2027 m. finansiniam laikotarpiui. Tuo tarpu ministras tikina, kad naujajam laikotarpiui bus gauta netgi didesnis finansavimas nei buvo žadėta.
„Kalbant apie ES naują finansinį laikotarpį, derybas, jau susitikau su visais žemės ūkio ministrais, liepos 15 d. susitinku su paskutiniu – ispanu. (...) Signalai rodo, kad tikrai gausime daugiau pinigų nei žadėta“, – Eltai teigė G. Surplys.
ELTA primena, kad tikslas išnagrinėti ŽŪM perkėlimo į Kauną galimybes buvo numatytas Vyriausybės programoje. Ją norėta perkelti kartu su pavaldžiomis organizacijomis, tačiau, joms pasipriešinus, šios minties laikinai atsisakyta.
ŽŪM teigia, kad ministerijos perkėlimas sudarys galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras, o procesų efektyvinimas turėtų sutaupyti apie 500 tūkst. eurų valstybės lėšų per metus.
ŽŪM skaičiavimais, ministerijos perkėlimas į Kauną atsieis per 1 mln. eurų, o atsipirkti turėtų per 5-6 metus. Planuojama, kad visa ministerija į Kauną bus perkelta kitąmet. Tiesa, perkėlimą kritikuoja kai kurie ekonomistai, ūkininkai ir ŽŪM pavaldžių įmonių darbuotojai.
Trečiadienį Žemės ūkio tarybos pirmininkas, Žemės ūkio bendrovių asociacijos (ŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis teigė, kad asociacija jau 2018 m. pareiškė, kad ministerijos perkėlimo sprendimas yra politinis ir jis nebus naudingas Lietuvai.
„Mums nerimą kelia tai, kad artėja naujas finansinis 2021-2027 m. laikotarpis, biudžetas dar nepatvirtintas, gali prireikti dirbti pagal seną tvarką, kuri labai taisytina. Tam reikalingi profesionalūs, patirtį ir įdirbį turintys darbuotojai. Politika yra politika, bet negalima užmiršti gamybos ir ekonomikos“, – teigė ŽŪBA prezidentas.
Anot P. Puskunigio, kai kurie žemės ūkio klausimai jau šiandien buksuoja, sprendžiami labai vangiai.
Grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko teigimu, perkėlimą reikia pradėti nuo ministerijai pavaldžių institucijų, tačiau šiuo laikotarpiu visi perkėlimo procesai turėtų būti kuo skubiau sustabdyti.
Anot Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narės Vitos Jurgilienės, ŽŪM dėl perkėlimo į Kauną jau paliko 71 žmogus.
„Iš dabar dirbančių žmonių 85 proc. žmonių yra pasiryžę palikti ministeriją, jei ministerija būtų perkelta į Kauną. Šiandien tik 18 etatų yra Kaune. Iš Aleksandro Stulginskio universtiteto tik viena mergina pasiprašė į praktiką, tačiau su sąlyga, kad ji vyktų į Vilnių“, – teigė V. Jurgilienė.
Seimas birželio pabaigoje nepritarė opozicijos parengtam rezoliucijos projektui, kuriame Vyriausybė raginama nedelsiant nutraukti Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną veiksmus.
Seime už rezoliuciją iš 101 parlamentaro balsavo 39 nariai, prieš – 39, susilaikė – 23.
Konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad ŽŪM perkėlimas į Kauną neapsimoka nei politiškai, nei finansiškai. Tuo tarpu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad šia rezoliucija konservatoriai žaidžia politinį žaidimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse7
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...