Kaip trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama šių metų Stabilumo programą, pagrindinė skolos didėjimo priežastis pastaraisiais metais susijusi su skolinimusi pagalbos priemonėms, susijusioms su pandemija.

„Valdžios sektoriaus skola 2019 metais sudarė 35,9 proc. BVP, 2020 metais ji padidėjo iki 47,3 proc. BVP. Pagrindinė skolos didėjimo priežastis buvo skolinimasis pagalbos priemonėms, susijusioms su COVID–19 finansuoti, ir taip pat išlaidos, kurios buvo skirtos ekonomikai skatinti“, – sakė G. Skaistė.

„Numatoma, kad 2021 metų pabaigoje skola gali sudaryti 52,1 proc. BVP. Per COVID–19 krizę didėjusi skola, tikimasi, bus stabilizuota 2023–2024 metais ir sieks 57,9 proc. BVP“, – sakė finansų ministrė.

Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas, įvertinus numatomo 2021 metų biudžeto įstatymo pakeitimų poveikį valdžios sektoriaus finansams, sudarys 8,1 proc. BVP.

Su COVID-19 pandemijos valdymu ir jos neigiamų padarinių švelninimu susijusių priemonių (tiesiogiai veikiančių valdžios sektoriaus balansą), įgyvendinimui 2021 metais numatyta skirti 1,6 mlrd. eurų. Iš jų – 1 mlrd. eurų numatytas 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022–2024 metais sudarys atitinkamai 6 proc. BVP, 4 proc. BVP ir 2,2 proc. BVP.