- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai fiksuojant vienus aukščiausių infliacijos rodiklių visoje euro zonoje, finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškina, kad prie tokių kainų augimo tendencijų galėjo prisidėti ir tai, jog šalies ekonomika per pandemiją išvengė ženklaus nuosmukio.
„Pandemijos metu Lietuvos ekonomika, kaip ir kitų Baltijos valstybių, nukentėjo sąlyginai mažiau, negu kitų Europos Sąjungos valstybių. Tarkime, mus lyginant su Pietų Europos valstybėmis, skirtumas yra tikrai ženklus. Pandemijos metu Lietuvos ekonomika krito 0,1 proc. BVP. Tai yra beveik nieko. Tuo tarpu Pietų Europoje krito keliais procentais, kai kur ir 7-8 proc.“, – portalui „15min“ kalbėjo G. Skaistė.
Ministrė pažymi, kad visame regione infliacijos rodikliai yra gan panašūs, o šiek tiek aukštesnius Lietuvos kainų augimo tempus lėmė būtent didesnės šalies gyventojų vartojimo galimybės.
„Dėl to, kad pandemijos metu ekonomika nukentėjo mažiau, žmonės turi santykinai šiek tiek daugiau lėšų ir dėl to paklausa prekėms nemažėja. Todėl natūralu, kad pasiūla neturi motyvacijos mažinti kainų. Dėl to, kad nuperkama už tokią sumą, už kurią yra pasiūloma“, – tikino ji.
Be to, finansų ministrė atkreipia dėmesį, kad bendrus infliacijos rodiklius paveikia ir tai, kad lietuviai santykinai didesnę visų išlaidų dalį skiria būtent labiausiai brangstančioms prekėms.
„Tokios prekės, kaip energijos, transportui, maistui skiriamos lėšos santykinai užima didesnę dalį vartotojų krepšelyje, negu kitose Europos Sąjungos valstybėse. Kadangi būtent šios prekės augo ženkliau, negu kitos, dėl to Lietuvoje infliacija yra šiek tiek didesnė, negu kitose valstybėse“, – teigė G. Skaistė.
ELTA primena, kad pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) metinė (2022 m. birželį, palyginti su 2021 m. birželiu) infliacija sudarė 20,5 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji – 21 proc.
Tuo metu visoje euro zonoje vartotojų kainos birželį didėjo 8,6 proc., lyginat su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, skelbia
Infliacijos lygis euro zonoje dar niekad nebuvo toks aukštas nuo tada, kai euras 1999-aisiais buvo įvestas kaip negrynųjų pinigų atsiskaitymo priemonė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų lengvatinių paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų lengvatinių paskolų, o paraiškas bus galima teikti jau nuo pirmadienio, sako ekono...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių6
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...