„Jeigu Europos Komisija atliktų savo darbą ir koordinuotų valstybės pagalbą verslui visose šalyse narėse, neturėtume situacijos, kai konkuruojame ne kaip efektyviai dirba vienas ar kitas sektorius, o tuo, kiek fantazijos turi viena ar kita valstybė pritaikyti vieną ar kitą pagalbos schemą“, – LRT pirmadienį teigė ministrė.

Anot jos, verslui taikyti tokias pačias kompensacijas kaip ir gyventojams būtų per brangu, todėl pagrindinis vaidmuo ieškant sprendimų verslui tenka Komisijai.

„ES jei neras bendro sprendimo elektros kainoms sumažinti per kitus sprendimus, per tam tikrų ribinių gamybos būdų kainos ribojimą, per dujų kainos užribinimą, jei tų bendrų sprendimų nebus, turėsime labai sudėtingą situaciją“, – sakė G. Skaistė.

„Čia pagrindinis vaidmuo tikrai tenka Europos Komisijai, centrinių sprendimų paieškai, kurie būtų horizontalūs visai ES ir padėtų išlaikyti bendrą konkurencingumo lygį“, – pridūrė ji.

Energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui kitų metų biudžete numatyta 1,93 mlrd. eurų, iš jų gyventojams – 812 mln. eurų, verslui – 446 mln. eurų (šių metų ketvirtąjį ir kitų metų pirmąjį ketvirčius).

Pirmąjį 2023-ųjų pusmetį valstybė žada kompensuoti elektros kainą visiems gyventojams tiek, kad ji būtų ne didesnė nei 28 centai už kilovatvalandę, o antrąjį pusmetį – 33 centai. Jei vartotojai mokės už elektrą mažiau nei atitinkamai 28 ir 33 centus, jiems kompensacijos nebus mokamos. 

Verslui iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus – kitų metų pirmąjį ketvirtį. Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai viršys 10 proc. jų išlaidų, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių.