- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nepritarianti kadenciją baigiančių valdančiųjų užmojams įteisinti 13-tą pensiją. Anot jos, pensijos turėtų augti nuosekliai, be to, žadama labiau remti vienišus pensininkus ir vienišus vaikus auginančius tėvus.
„Akivaizdu, kad tai buvo labiau rinkiminis triukas, negu realus planas, nes pačių valstiečių rengtame biudžete 13-tos pensijos išlaidų nėra ir tam nėra numatytų pinigų“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.
Pasak jos, siekiant mažinti skurdą, pensijas reikėtų didinti nuosekliai ir kas mėnesį, be to, planuojama paramą labiau sutelkti į tikslines grupes, pavyzdžiui, didinti vienišų pensininkų pensijas, kurias dabar gauna tik našliai, taip pat išmokas vienišiems tėvams.
Akivaizdu, kad tai buvo labiau rinkiminis triukas, negu realus planas, nes pačių valstiečių rengtame biudžete 13-tos pensijos išlaidų nėra ir tam nėra numatytų pinigų.
„Tai pirmas darbas būtų skirti pensijas ir tiems, kurie vieniši, bet niekada nebuvo susituokę ar dabar yra išsiskyrę, nes jų skurdo lygis yra 65 proc. pagal Statistikos departamento duomenis, ir tai yra ta grupė, kuriai papildomos paramos reikia. (...) Taip pat kita grupė yra vieniši tėvai, kurie gyvena su vaikais ir jiems pakankamai sunku juos išlaikyti. Viskas priklauso nuo to, su kuo gyveni ir kiek yra žmonių, kurie uždirba šeimoje“, – sakė G. Skaistė.
Įstatymo dėl 13-tos pensijos pataisas inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, kuri daugiamandatėje apygardoje neperžengė 5 proc. ribos ir į Seimą nepateko.
Skaičiuojama, kad 13-tai pensijai kitąmet reikės apie 120-180 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių.
Peržiūrės visas mokesčių lengvatas
Naujoji Vyriausybė peržiūrės visas mokesčių lengvatas, įskaitant žemdirbių dyzeliną ar ateityje atsigausiančius viešbučius, sako paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, dėl lengvatų biudžetas negauna bent 2 mlrd. eurų pajamų per metus.
„Planas yra peržiūrėti visas lengvatas ir įsivertinti, kiek jos tikslingos šiandien. Kai kurios buvo įvestos vienu laikotarpiu, kai norėjom paskatinti vieną ar kitą verslą plėstis, tarkim, lengvatos viešbučiams dabar įvestos, nes jiems yra sunki situacija, bet galbūt po penkerių metų situacija keisis ir gal reikėtų peržiūrėti, ar jos dar tikslingos tai dienai“, – LRT radijui sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, taip pat planuojama mažinti lengvatas iškastiniam kurui, todėl iki Vyriausybės kadencijos pabaigos ūkininkams turėtų nebelikti lengvatos dyzelinui.
„Kaip ir visoje Europos Sąjungoje yra planas atsisakyti lengvatų iškastiniam kurui, turbūt laipsniškai prie to prieisime, kad per paramą skatindami žaliąjį vartojimą ir žaliąjį ūkininkavimą, pereisime prie to, kad tokių lengvatų bus atsisakyta“, – sakė būsimoji ministrė.
Be to, pasak paskirtosios finansų ministrės, bus siekiama, jog mokesčių sistema ūkininkams ir kitiems verslams būtų „teisingesnė ir vienodesnė“.
„Dėl pajamų apmokestinimo darysime darbo grupę ateinančiais metais ir bandysime nustatyti, kad mokesčių sistema ne tik ūkininkų atžvilgiu, bet visų verslo formų atžvilgiu būtų teisingesnė ir vienodesnė, kad žmogus, vykdydamas tą pačią veiklą, būtų apmokestinamas vienodai, nes šiandien nėra visai taip“, – sakė G. Skaistė.
Pirmadienį paskelbtame naujos Vyriausybės programos projekte pažymima, kad pagal mokestinių pajamų struktūrą Lietuva pernelyg pasikliauja netiesioginiais mokesčiais, o nemenkos dalies jų net nesugeba surinkti.
„Ekonomikai mažiausiai žalingi mokestinių pajamų šaltiniai, tokie, kaip turto mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai, Lietuvoje kol kas yra vieni kukliausių, tad prioritetą teiksime būtent jiems“, – rašoma projekte.
Būsima Vyriausybė numato svarstyti galimybes atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo, mažinti biudžeto priklausomybę nuo netiesioginių mokesčių – PVM ir akcizų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos4
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...