- Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centriniam Bankui (ECB) numačius padidinti bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog tai trumpuoju laikotarpiu gali šiek tiek apsunkinti besiskolinančių galimybes, tačiau finansų sistemai didelių sunkumų sukelti neturėtų.
„Finansavimosi sąnaudos didėtų gyventojams bei įmonėms, kurių paskolų įmokos priklauso nuo ECB palūkanų normų, o taip pat ir įmonėms bei Vyriausybei, kurie leidžia obligacijas. Tiesa, leidžiant obligacijas, skolinimosi kaina fiksuojama per visą laikotarpį, todėl palūkanų augimas pasijustų tik po kurio laiko“, – pranešime teigė G. Šimkus.
„Taip pat svarbu paminėti, kad tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įsiskolinimas Lietuvoje yra vienas mažiausių euro zonoje, todėl ir palūkanų didėjimas mus paliestų ne taip stipriai“, – pridūrė jis.
Pasak LB vadovo, kai kuriems paskolų turėtojams palūkanų didėjimas galėtų būti skausmingas, tačiau tai iš esmės nepakeistų vartojimo dinamikos.
„Šiuo metu vidutinė negrąžinta gyventojo paskola Lietuvoje yra apie 50 tūkst. eurų. Per mėnesį bankui jis sumoka apie 230 eurų, todėl jei, kaip prognozuoja rinkos, palūkanos paaugtų 1 proc. tai papildomai įmoka bankui padidėtų 24 eurais“, – žurnalistams pirmadienį komentuodamas ECB sprendimus sakė G. Šimkus.
„Tai tikrai nėra ta suma, kuri iš esmės keistų vartojimo dinamiką“, – pridūrė jis.
G. Šimkaus teigimu, trumpalaikes sąnaudas atsvertų teigiamas ekonomiką stabilizuojantis poveikis vidutiniu laikotarpiu. Anot jo, palūkanų didinimas padėtų suvaldyti įsibėgėjančią infliaciją ir užtikrintų, kad infliacijos lūkesčiai neatitrūktų nuo ECB siekiamo lygio.
„Tai atitinkamai leistų užtikrinti kainų stabilumą, tvarų ekonomikos augimą bei palankią investicinę aplinką. Be to, ilguoju laikotarpiu didesnės palūkanų normos mažintų pastaraisiais metais susikaupusius disbalansus Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, todėl turėtų teigiamą poveikį šalies finansinio stabilumo būklei“, – sakė G. Šimkus.
Šalies centrinio banko vadovo teigimu, ECB pranešimas apie planuojamas liepos pabaigoje 0,25 proc. punkto didinti bazines palūkanų normas yra „geras sprendimas“.
„Staigus palūkanų normų didinimas galėtų turėti nepageidaujamų reiškinių rinkoms. Dabartinis ECB sprendimas yra tarp kūjo ir priekalo: visų pirma reikia kovoti su vis plačiau įsigalinčia infliacija, kitą vertus, turi būti atsargus, kad nepakenktum ekonomikos augimui“, – sakė G. Šimkus.
ECB valdančioji taryba numatė, kad grynieji turto pirkimai bus baigti liepos 1 dieną, o liepos 20-21 dienomis pinigų politikos posėdyje ketinama padidinti bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto. Palūkanų normų didinimas numatomas ir rugsėjį.
Jei infliacijos vidutinio laikotarpio prognozės nesikeis arba pablogės, rugsėjį palūkanų normos gali būti didinamos ir 0,5 proc. punkto. Palūkanų normų didinimas, manoma, bus nuoseklus dar kurį laiką ir po rugsėjo.
Iki metų pabaigos finansų rinkose įkainota, kad palūkanų norma galėtų siekti apie 1 proc., o iki 2023 metų pabaigos priartėti ir prie 2 proc. G. Šimkus pabrėžia, kad tai yra rinkų lūkesčiai, o ECB sprendimus priims atsižvelgdama į tuo metu esančią ekonomikos būklę ir infliacijos perspektyvas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje2
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...