G. Šimkus: gyventojų NT mokesčio tarifai turi būti vienodi visoje šalyje

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifai visoje šalyje turi būti vienodi ir priklausyti nuo turto vertės. Gedimino Šimkaus teigimu, tokiu atveju valstybės biudžetas kasmet gautų beveik 100 mln. eurų papildomų pajamų.

„Pavyzdžiui, už 60 tūkst. eurų vertės turtą siūlome taikyti 95 eurus, už 150 tūkst. – 415 eurų, o už 300 tūkst. eurų vertės – 1165 eurų metinį mokestį“, – pirmadienį spaudos konferencijoje pristatydamas LB poziciją dėl Finansų ministerijos siūlomo NT mokesčio projekto sakė centrinio banko pirmininkas G. Šimkus. 

LB siūlo septynių tarifų sistemą – pagal ją tarifas didėtų priklausomai nuo NT vertės: jei ji sieks 10–25 tūkst. eurų, būtų taikomas 0,1 proc. NT vertės tarifas, 25–50 tūkst. eurų – 0,2 proc., 50–100 tūkst. eurų – 0,3 proc., 100–150 tūkst. eurų – 0,4 proc., 150–300 tūkst. – 0,5 proc., 300–500 tūkst. – 1 proc., nuo 500 tūkst. eurų – 2 proc.   

LB vadovas pakartojo, kad reikia apmokestinti bendrą NT objektų verčių sumą, o ne atskirus butus ar namus.

„Pavyzdžiui, kyla abejonių, ar būtų surinkta pakankamai pajamų mažesnėse savivaldybėse, kur yra santykinai daugiau pagrindinių būstų ir mažiau investicinio turto“, – sakė LB vadovas.

Pasak G. Šimkaus, NT mokestį turėtų apskaičiuoti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o jis turėtų būti renkamas centralizuotai ir vėliau paskirstomas savivaldybėms. 

„Visų pirma, bus sunku paaiškinti gyventojams, kodėl NT mokestis skiriasi, pavyzdžiui, dviejuose regioniniuose miestuose Skuode ir Kalvarijose, taip pat jeigu NT mokesčio tarifų dydis bus paliktas savivaldybėms, tai greičiausiai jis bus nustatytas ties „grindimis“, o mažas mokestis nepadės finansuoti regionų infrastruktūros“, – sakė G. Šimkus.

LB vadovo teigimu, NT nereikėtų mokėti, jei turtas yra vertas 10 tūkst. eurų  – tokiu atveju šalyje būtų neapmokestinta iki ketvirtadalio būstų.

Pagal Finansų ministerijos balandį pasiūlytą naują gyventojų NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Mokestis būtų mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą.

Pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana – vienos medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0,03 proc. tarifu, nuo vienos iki dviejų medianų - 0,06 proc., virš dviejų – 0,1 proc. tarifu.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais. 

Ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių visuotinio NT mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

senis

senis portretas
vot ka aš sakiau jei moka mokesčius kuris turi milijonus ir pyli turi mokėt ir moliūgas kuris iš lentu būda susikales turi ,pasaka čipolino yra parašyta lietuvoje rašytoju iš seimo.

Aha,

Aha, portretas
uz bakuze - tiek pat,kiek uz daukantynes ruma! Ai,rumai gi dar lengvatu gauna...

Blusius

Blusius portretas
Ne labai suprantu, kam tas bankas iš viso reikalingas(lito nėra),kad gautų didelius atlyginimus,papigintus kotletus ir pliurptų nesąmones...
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių