G. Šimkus: bankų solidarumo mokesčio pakeitimai neturėtų paveikti skolinimo

„Bankų kreditavimas yra labai svarbi ekonomikos gyvybingumo aktyvumo priežastis ir norėdami atsižvelgti į tai, kad viešajame diskurse solidarumo įnašas gali, nors mūsų manymu, taip neturėtų būti, bet galėtų paveikti kreditavimą, tai išsklaidyti tas abejones, – visas naujas kreditavimas nuo šių metų pradžios turėtų būti išeliminuotas“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę pranešė, kad patikslinus Solidarumo įnašo įstatymo projektą įtraukta išlyga, jog įnašas nuo šių metų pradžios sudaromų paskolų sutarčių nepalies, tokiu būdu tikimasi, kad jis nedarys įtakos įprastai bankų veiklai ir jų verslo sprendimams.

Be to, pirminiame projekto variante buvo numatyta mokesčio skaičiavimo riba, viršijanti 400 mln. eurų (1 proc. visų rezidentų indėlių), reiškė, kad vieni bankai įnašą mokėtų, o kiti – ne, todėl pakoregavus projektą ši riba nebus taikoma, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos įstaigos veiklos Lietuvoje dalį.

Buvo pasiūlytas kelias, kad įvertinti indėlių ir paskolų Lietuvoje santykį su visais indėliais ir paskolomis.

Pasak G. Šimkaus, tai reiškia, kad mokestis galiotų visiems bankams, bet įnašas priklausys nuo to, kiek bankas veikia Lietuvoje, – jame Lietuvos rezidentų indėlių, išskyrus finansų įstaigų, ir jiems suteiktų paskolų suma bus padalinta iš visų banko indėlių ir paskolų sumos ir taip apskaičiuojamas koeficientas. 

Banko grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, bus gaunama solidarumo įnašo suma. 

G. Šimkus nekomentavo, ar dėl šio pakeitimo padaugės bankų, mokėsiančių solidarumo įnašą, tačiau patvirtino, kad „Revolut“ bankui įnašas taip pat bus taikomas. Jis patikslino, kad 98 proc. šio banko indėlių yra ne Lietuvoje.

„Neanalizuosiu, kaip tai paveiks vieno ar kito banko įtraukimą, rezultatai iš principo būtų panašūs, bet kadangi ir kai kurios institucijos išreiškė dėl tų 400 mln. eurų kriterijaus ir buvo viešajame diskurse daug abejonių dėl to, o pati mintis buvo, kad išskirtinės aplinkybės susiformuoja dėl sąlygų, susidariusių Lietuvoje, tai tiesiog buvo gerai pamąstyta ir pagalvota apie naują būdą, kaip tą dalyką bandyti įvertinti. Buvo pasiūlytas kelias, kad įvertinti indėlių ir paskolų Lietuvoje santykį su visais indėliais ir paskolomis“, – sakė G. Šimkus. 

Pagal ankstesnį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti 4 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“ ir Šiaulių bankas. Tačiau pagal naująjį modelį jį mokės ir likę bankai bei kredito įstaigos, tačiau „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti. 

Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, jiems siūloma įvesti laikiną, 2023-2024 metais galiosiantį solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų. Beveik visi bankai jau pradėjo didinti indėlių palūkanas. 

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų. 

Bankų pelnas ir pajamos toliau sparčiai auga

Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus 468 mln. eurų neaudituoto pelno – 42,7 proc. (beveik 140 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais, Lietuvos banko vadovas sako, kad jo augimą lėmė įvairios išskirtinės aplinkybės, palūkanų normų augimas. Pasak Gedimino Šimkaus, tai ir toliau daro įtakos bankų veiklai – jų pajamos ir pelnas sparčiai auga ir šiemet.

„Tai lėmė įvairios aplinkybės, išskirtinės aplinkybės ir jos toliau turi tą įtaką. Pirmas dalykas, praėjusių metų viduryje Europos Centrinis Bankas pradėjo kelti pagrindines palūkanų normas, o Lietuvos bankų portfeliuose dominuoja paskolos su kintamomis palūkanų normomis, todėl augančių pagrindinių palūkanų normų įtaka atsispindi ne tik naujose paskolose, bet ir visame paskolų portfelyje“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Šimkus.

Yra ir gera žinutė, kad būsto paskolų maržos pradėjo mažėti, mažėja kurį laiką, šiuo metu siekia 1,8 proc., mažiau negu prieš metus.

„Bankų pelnas ir pajamos toliau auga ir šiemet, tą matome iš pirmų dviejų mėnesių, tas augimas ir toliau yra su pagreičiu ir reikšmingas“, – pridūrė G. Šimkus.

LB vadovas pastebėjo, kad Lietuvos bankų sistema turi perteklinį likvidumą, o tai mažina paskatas greičiau reaguoti keliant terminuotų indėlių palūkanų normas.

Grynosios bankų palūkanų pajamos pernai siekė 811 mln. eurų – 55,9 proc. (291 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais.

G. Šimkus pabrėžė, jog visi bankai vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus, jų likvidumo atsargos yra „daugiau negu pakankamos“. Jis taip pat teigė, jog nepaisant neapibrėžtumo, šalies bankų sistema išlieka saugi.

„Globali aplinka tiek ekonomine, tiek geopolitine prasme buvo pilna sukrėtimų, kurių iš anksto numatyti nebuvo galima, vis tik net ir šitame išskirtiniame, audringame kontekste, Lietuvos bankų sistema pademonstravo išskirtinį gebėjimą atremti šiuos iššūkius“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Anot jo, nepaisant sudėtingesnės ekonominės aplinkos, tiek namų ūkių, tiek verslo kreditavimas pernai didėjo, o konkurencija stiprėjo.

Anot LB vadovo, indėlių palūkanų normos pradėjo augti, tačiau paskolų palūkanų normos šiuo metu auga sparčiau –  atotrūkis tarp paskolų ir indėlių palūkanų išaugo nuo 1,9 proc. iki 3,4 procento.

„Yra ir gera žinutė, kad būsto paskolų maržos pradėjo mažėti, mažėja kurį laiką, šiuo metu siekia 1,8 proc., mažiau negu prieš metus“, – sakė G. Šimkus.