G. Nausėda: Astravo AE – 12 metų trunkanti klaida

„Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų dvylika metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas vardijo, kad pastaruoju metu priimti sprendimai blokuoti nesaugios elektros energijos patekimą į Lietuvą iš trečiųjų šalių, o Europos Vadovų Tarybos išvadose įtvirtintas reikalavimas užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus.

G. Nausėdos teigimu, užuot užsiėmus kaltinimais šalies viduje, politikai turėtų sutelkti jėgas ieškodami paramos užsienyje.

„Lietuva kėlė ir kels nesaugiai statomos elektrinės Astrave problemas tarptautinei bendruomenei, reikalaudama imtis atsakomybės ir veiksmų. Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui. Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės“, – sakė G. Nausėda.

„Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus“, – teigė jis.

Lietuvos valdžia teigia, kad Baltarusija Astravo atominę elektrinę greta Lietuvos sienos stato pažeisdama saugumo reikalavimus.

Lietuvos vyriausybė dar 2016 metų pradžioje paragino kaimynines šalis ir Europos Komisiją sutarti, kad elektra iš Astravo nepateks į Europos Sąjungos rinką, tačiau rezultatai kol kas riboti, šiuo metu derybos tarp Baltijos šalių tęsiasi.

G. Nausėda savo kalboje sakė, kad per pastaruosius metus Lietuva atnaujino dialogą su Baltarusija, tačiau tai darė neperžengdama raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais.

„Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas“, – sakė G. Nausėda.

Kalbėdamas apie santykius su Rusija, G. Nausėda teigė, kad juose „vis dar yra neįveikiamų kliūčių, maža to, jų net padaugėjo“.

„Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX a. vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks – pernelyg brangiai mums tai kainavo“, – sakė jis.