VPT vadovas: per anksti vertinti, ar įmonės nutrauks sutartis su priešiškomis šalimis

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas teigia, jog kol kas anksti vertinti, kiek įmonių ir organizacijų pasinaudos galimybe nutraukti sutartis su Lietuvai priešiškos valstybėmis.

„Galimybė nutraukti sutartis dėl kilmės arba tokius tiekėjus pašalinti, jeigu jie yra iš Rusijos arba Baltarusijos, atsirado tik nuo praėjusios savaitės, todėl kaip perkančiosios organizacijos ja pasinaudos, kol kas sunku prognozuoti“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda BNS sakė Darius Vedrickas.

VPT vadovo teigimu, ar bus pasinaudota tokia galimybe, labiausiai priklausys nuo alternatyvų.

„Kiekvienu atveju perkančioji organizacija įsivertins, kokia yra konkurencija ir ar yra alternatyva tam tikrai prekei ar paslaugai“, – sakė  D. Vedrickas.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė priešiškų valstybių sąrašui – juo remiantis iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų bus galima pašalinti su šiomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame sąraše – Rusija, Baltarusija, aneksuotas Krymas, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija bei Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.

Pasak VPT vadovo, apskritai pernai viešiesiems pirkimams išleista beveik vienu milijardu eurų daugiau nei 2020-aisais.

„Žinoma, išleidome daugiau, beveik vienu milijardu: yra tam tikrų niuansų, kurie turbūt bendrai įtakoti infliacijos“, – BNS teigė D. Vedrickas.

Jo teigimu, kelia susirūpinimą, kad pernai daugėjo atvejų, kai pradėti pirkimai buvo nutraukiami.

„Nors vidutinis tiekėjų skaičius išliko toks pat, kaip ir užpernai, tačiau vis daugiau pasiūlymų yra atmetama arba pirkimo procesas nesibaigia sudaryta sutartimi. Tas kelia tam tikrų klausimų, bendrai kalbant apie viešųjų pirkimų sistemą. Tikslas būtų, kad kuo didesnis skaičius pradėtų pirkimo procedūrų pasibaigtų sudaryta sutartimi“, – aiškino VPT vadovas.

„Galbūt tai nepadaryti namų darbai iš perkančiųjų organizacijų pusės, o kartu tai yra ir tam tikrų pirkimo būdo arba pirkimo optimizavimo galimybių blogas pasirinkimas“, – pridūrė D. Vedrickas.

Kaip nurodoma VPT 2021 metų veiklos ataskaitoje, atmestų pasiūlymų skaičiaus dalis palyginti nuo 20,9 proc. 2020-aisiais iki 21,8 proc. pernai. Dažniausiai pasiūlymai buvo atmetami dėl per didelės kainos – 49,2 proc. visų pasiūlymų (2020 metais – 44,6 proc.).

Pernai viešųjų pirkimų vertė sudarė 6,5 mlrd. eurų, 2020 metais – 5,6 mlrd. eurų, 2021 metais įvyko 9,8 tūkst. pirkimo procedūrų (2020 metais – 9,4 tūkst.).

G. Nausėda: viešųjų pirkimų sistemoje yra pažangos, bet padėtis dar netenkina

Viešųjų pirkimų sistemoje matoma pažangos, tačiau apskritai situacija netenkina, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, vis dar yra pernelyg daug neskelbiamų pirkimų, taip pat konkursų, kur dalyvauja tik vienas tiekėjas, remiamasi tik mažiausios kainos kriterijumi, pranešė Prezidentūra.

„Nors viešųjų pirkimų sistemoje yra pažangą indikuojančių rodiklių, situacija nėra tenkinanti. Vis dar pastebimas dažnas perkančiųjų organizacijų siekis turėti kuo daugiau galimybių naudotis konkurencingų viešųjų pirkimų procedūrų išimtimis“, – po susitikimo su VPT vadovu D. Vedricku sakė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, svarbu, kad viešųjų pirkimų sistema būtų profesionali, depolitizuota ir skaidri.

„Turime siekti kuo efektyvesnės ir skaidresnės viešųjų pirkimų sistemos, todėl tikiuosi, kad proveržis bus pasiektas nuo 2023 metų įgyvendinus mano inicijuotus ir Seimo priimtus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, numatančius viešųjų pirkimų specialistų atestavimą ir pirkimų centralizavimą“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, būtina skatinti darniuosius pirkimus, kuo dažniau taikant aplinkos apsaugos reikalavimus, pradedant taikyti socialinius kriterijus, bei skiriant daugiau dėmesio inovacijų pirkimams.

Prezidentas pabrėžė VPT svarbą įgyvendinant pokyčius, tačiau taip pat turi būti aiški ir kitų atsakingų institucijų lyderystė ir suinteresuotumas.

D. Vedricko teigimu, savivaldybės taip pat rengiasi pirkimų centralizavimui nuo 2023 metų, pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė rodo stiprų įsipareigojimą siekiant šio tikslo.

Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nuo 2023 metų numato atestuotų viešųjų pirkimų specialistų įtraukimą į komisijų darbą ir jų depolitizavimą, pirkimų centralizavimą savivaldybėse, aktyvesnį aplinkos apsaugos ir socialinių kriterijų taikymą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

JONAS

JONAS portretas
NUOSĖDA KIEK DAR KENKSI LIETUVAI SU SAVO IDIJOTU ŠAIKA PALIKAI MUS BE DARBU GAL BAIK SU TA KARINE PADĖTIM SUGALVOJAI IR PRIEVARTAUJI TAUTA TU MAN NE PREZIDENTAS

gaila

gaila portretas
As manau kad Nauseda iki sios dienos nesusigaudo kokias pareigas uzima Prezidento ar Premjero
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių