G. Nausėda siūlys nustatyti tiesioginių išmokų lubas ūkininkams

Prezidentas Gitanas Nausėda žada siūlyti nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ūkininkams ribas, kad stambieji ūkininkai negautų neproporcingai daug naudos.

„Mes tikrai negalime nenustatyti maksimalios išmokų ribos ir mes šitą iniciatyvą būtinai kelsime, kad nesusirinktų tų išmokų tie, kuriems galbūt mažiau reikia ir kurie ir taip pakankamai gerai verčiasi. Toks pasiūlymas iš mūsų tikrai ateis“, – spaudos konferencijoje Šiauliuose antradienį sakė G. Nausėda.

Prezidentūros atstovai apie išmokų lubų įvedimą ėmė kalbėti netrukus po to, kai praeitą savaitę ES vadovai patvirtino 2021-2027 metų ES biudžetą.

Jame numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.

Prezidentas sako, kad toks sprendimas yra žingsnis teigiama linkme, siekiant lygesnių konkurencijos sąlygų Europoje.

„Būtų naivu tikėtis, kad mes dabar apšoksime gerokai toliau pažengusias ES šalis, bet kad mes priartėjome prie tų šalių, kurios yra arčiausiai mūsų ir kad mes būsime dar arčiau 2027 metais, tai yra juodu ant balto“, – teigė G. Nausėda.

 

Konkrečių skaičių, kiek galėtų siekti maksimali išmoka, G. Nausėda antradienį nepateikė.

Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad „bus nustatytas 100 tūkst. eurų dydžio tiesioginių išmokų stambiems paramos gavėjams apribojimas savanorišku pagrindu“. Jose taip pat numatyta išlyga, kad „taikydamos apribojimą, valstybės narės gali iš bazinės pajamų paramos tvarumui didinti sumos vienam paramos gavėjui atimti visas su darbu susijusias sąnaudas“.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praeitą savaitę yra sakęs, kad maksimali tiesioginių išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų. Jis tada kalbėjo, kad tokia riba padėtų vidutinio dydžio ir mažesniems ūkiams gauti didesnę paramą.

Nacionalinės mokėjimų agentūros BNS pateiktais duomenimis, 2018-2019 metų mokėjimo laikotarpiu daugiausia tiesioginių išmokų gavo šios žemės ūkio bendrovės: Lygumų – 954,2 tūkst. eurų, Panevėžio rajono Žibartonių – 741,2 tūkst. eurų, Kuršėnų – 709,8 tūkst. eurų, Krekenavos – 649,6 tūkst. eurų, „Lytagros“ – 637,65 tūkst. eurų, „Draugas“ –  617,6 tūkst. eurų, Šakių rajono Lukšių – 560,7 tūkst. eurų, Kėdainių rajono Okainių – 553,8 tūkst. eurų, „Auga Grūduva“ – 531,7 tūkst. eurų, Padovinio –  526,15 tūkst. eurų, Papilės – 518,7 tūkst. eurų, Kėdainių rajono Labūnavos – 514 tūkst. eurų, kitos gavo mažiau nei po 0,5 mln. eurų.

Vienas neįvardijamas fizinis asmuo gavo 507,7 tūkst. eurų paramos.   

2019 metais daugiausiai išmokų kreipėsi iki 100 hektarų turėtojai – beveik 18 tūkst. ūkininkų ir bendrovių, valdančių virš 1,31 mln. ha žemės – jiems išdalinta apie 250 mln. eurų paramos.

506-iems daugiau kaip 500 ha turėtojams, deklaravusiems apie 538 tūkst. ha, teko 76,46 mln. eurų išmokų.

Nuo 100 iki 500 ha dirbantys 5,2 tūkst. ūkininkų ir bendrovių deklaravo beveik 1,02 mln. ha ir gavo virš 150 mln. eurų išmokų.

Iš viso pernai ES parama išmokėta 2,866 mln. ha žemės turėtojų. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai bendras deklaruotas žemės plotas siekė 2,926 mln. ha – 16 mln. ha daugiau negu užpernai.

Daugiausia paraiškų pateikė Vilniaus, Kauno ir Utenos žemdirbiai ir bendrovės.

2020 metais Lietuvai numatyta 517 mln. eurų tiesioginių išmokų. 2014–2020 metais Lietuvai buvo skirta daugiau kaip 2,679 mlrd. eurų.

Tiesioginės išmokos už einamuosius metus mokamos nuo spalio 16 dienos iki kitų metų birželio 30-osios. Nuo spalio vidurio iki lapkričio pabaigos mokamos avansinės išmokos, o likusi dalis – nuo gruodžio iki kitų metų birželio pabaigos. Už šiemet deklaruotus plotus pinigai dar nebuvo mokami.

Tiesioginės išmokos mokamos tik iš Europos žemės ūkio garantijų fondo.

Turi pastabų

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) vadovai pasisako už maksimalias tiesioginių išmokų žemdirbiams lubas, tačiau mato ir daugiau keistinų dalykų.

KRK pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas teigia iš principo pritariantis išmokų luboms, tačiau pažymi, jog tam nereikia įstatymo pataisos – pakanka ministro įsakymo. Dėl lubų dydžio, anot jo, turi būti tariamasi su žemdirbiais.

„Taip, iš tikrųjų šiandien kalbant patys stambiausieji ūkiai jau turi turėti išgyventi iš masto, aišku, niekas nesako, kad ir tiems ūkiams jokios paramos nereikia, bet atitinkamai ją reikia sudėlioti. Šiandien, kokia ta viršutinė riba turėtų būti, manau, pati žemdirbių savivalda turėtu apsitarti ir teikti ministerijai siūlymus“, – BNS sakė A. Stančikas.

Taip, iš tikrųjų šiandien kalbant patys stambiausieji ūkiai jau turi turėti išgyventi iš masto, aišku, niekas nesako, kad ir tiems ūkiams jokios paramos nereikia, bet atitinkamai ją reikia sudėlioti.

KRK pirmininko teigimu, viršutinę išmokos ribą nustačius įstatymu vėliau gali kilti keblumų, jei Europos Sąjungos mastu bus nustatyta kitokia kartelė.

„Įstatymas tuo pavojingas, jei mes nusistatom vieną tvarką, o Europa pasako kitą, vėl reikės keist įstatymus, o tą darant gali būti visokių kuriozų, vieni užsispirs, nenorės pakeisti, kiti kitokį požiūrį turės, ir galime turėti problemų“, – teigė „valstietis“.

„Tos iniciatyvos buvo ir Seime, įstatymu, bet jei mes įdėsim 150 tūkst. eurų ribą, o Europa įveda 80 tūkst., kaip tada reikės įstatymus keisti? Tai gali šalis narė apsispręsti ir būtent užtenka ministro įsakymo, ne įstatymo. Tai yra Europos pinigai, reglamentuojami Europos tvarka, ir ministro įsakymu tas lubas galima nustatyti“, – kalbėjo A. Stančikas.

Seimo KRK pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazys Starkevičius laikosi pozicijos, kad tiesiogines išmokas „reikia sutvarkyti nuo viršaus ir nuo apačios“, taip pat užtikrinti saugiklius, kad didieji savininkai dirbtinai nesuskaidytų ūkių.

„Mūsų partijos programoje įrašyta, kad lubas reikia susiet su galimu 500 hektarų žemės plotu, bet taip pat reikia sutvarkyt ir apačią. Dabar taikomos įvairios schemos, ūkiai skaidomi į 30 hektarų, jauniesiems ūkininkams perrašomi tie ūkiai, nes iki 30 hektarų ir jauniesiems ūkininkams didesnės tos tiesioginės išmokos, ir atsiranda tam tikri gudravimai“, – BNS sakė K. Starkevičius.

„Čia tikrai yra veikti ką, ir prezidentas teisingus pastebėjimus išsakė, bet dar turi būti vienas kriterijus, turi būti taikomas ir susietumas, nes jei susietumo nebus, tų ūkių (suskaidytų) atsiras ne vienas“, – teigė kmiteto pirmininko pavaduotojas.

Vienos didžiausių šalyje žemės ūkio grupių „Agrokoncernas“ pagrindinis akcininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis šalies vadovo siūlymo nekomentuoja.

„Aš nieko nekomentuoju ir nesigilinu, tai darau visus keturis metus ir ruošiuosi daryti, kol būsiu politikoj, nes esu ūkininkas. Politikas, būdamas ūkininku, kad nebūtų interesų konflikto, negali nei pasisakyt, nei balsuot, nei dar ką nors daryt, dėl to aš to ir nedarau“, – BNS sakė R. Karbauskis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių