- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint, jog Lietuva 2030 m. turėtų suformuotą kariuomenės diviziją, kasmet gynybai reikėtų skirti 5–5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Anot jo, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktais duomenimis, divizijos įgyvendinimui reikia apie 12 mlrd. eurų.
„Turime atsakyti į klausimą, jeigu negebame pagal dabartines išlaidas įgyvendinti nacionalinės divizijos laiku, kiek pinigų mums reikia, kad tai būtų padaryta taip, kaip norėjome, 2030 m.? Yra skirtingi skaičiavimai, (...) gavome informaciją iš Krašto apsaugos ministerijos apie 12 mlrd. eurų, bet tai yra 10-14 mlrd. eurų“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Nausėda.
„Išdėliokime šią sumą per šešerius metus, iki 2030 m., mes gausime, prie dabartinio lygio, maždaug 1,5-2 proc. punkto papildomai. Kitaip tariant, vietoje 3,5 proc. gali reikėti 5 arba 5,5 proc.“ – pažymėjo jis.
G. Nausėdos teigimu, principinį susitarimą tarp partijų dėl skolinimosi gynybai būtų galima pasiekti. Pasak jo, galimai valstybės biudžeto deficitas, siekiant reikšmingai padidinti išlaidas gynybai, gali viršyti Mastrichto kriterijuje numatytą 3 proc. ribą.
„Manau, kad principinį sutarimą galima pasiekti ir jeigu jis bus pasiektas, tada reikia labai aiškiai nusimatyti ką turime daryti. Turiu omenyje ne tik apie konstitucinį fiskalinės drausmės įstatymą, bet ir apie tai, kad artimiausiais metais reikia 1,25 mlrd. eurų papildomų lėšų prie tų pinigų, kurie yra skiriami“, – sakė šalies vadovas.
„Tą pasiekti galima skolinantis. (...) Jeigu padidinsime gynybos išlaidas reikšminga suma, gali susidaryti situacija, kai biudžeto deficitas didesnis negu 3 proc. (...) Bet įtilpimu į 3 proc. BVP biudžeto deficitą mes nuo priešo neapsiginsime“, – tvirtino jis.
Tačiau prezidentas pažymėjo, kad viršijus 3 proc. deficitą, reiktų svarstyti fiskalinę korekciją būsimajame biudžete bei galvoti apie augančius prabangos mokesčius, progresyvumo didinimą.
„Tačiau siekiant išlaikyti tvarius valstybės finansus, tais metais, kada viršijame (3 proc. deficitą – ELTA), turėtų prasidėti diskusijos, ar kitais metais darysime fiskalinę korekciją ir galbūt įvesime didesnius prabangos mokesčius, galbūt padidinsime progresyvumą, kad išlindimas iš 3 proc. deficito nebūtų ilgalaikis reiškinys, kuris pradėtų valstybės skolą didinti ir bloginti kredito reitingus“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad pernai gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LTG vadovai: „Rail Baltica“ finansuoti galima iš RRF, europinių Sanglaudos fondų
Finansavimo Baltijos šalis su Vakarais sujungsiančios geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui po 2027-ųjų galima ieškoti RRF ir Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fonduose, sako valstybės valdomos „Lietuvos geležinke...
-
V. Šilinskas: reformavus antrąją pensijų pakopą, kaupiama joje būtų taip pat vangiai
Būsimai Vyriausybei planuojant liberalizuoti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, kad pokyčiai minėtą pakopą prilygintų trečiajai, kuri ir taip nepopuliari tarp gyventoj...
-
Neveikia kai kurių institucijų svetainės
Dėl informacinės infrastruktūros techninio gedimo neprieinamos kai kurios krašto apsaugos sistemos ir dalies valstybės institucijų interneto svetainės, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vyriausybė išplėtė dvigubos paskirties prekių, kurių eksportas kontroliuojamas, sąrašą
Siekiant riboti Rusijos galimybes kariauti Ukrainoje, Vyriausybė trečiadienį praplėtė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą. ...
-
Seimo komitetas ragina nepritarti ES ir „Mercosur“ prekybos sutarčiai
Lietuvos valdžios institucijoms pritariant Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos ekonominio aljanso „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimui, Seimo Kaimo reikalų komitetas nutarė rekomenduoti Lietuvai ES Ministrų taryboje jam nepritarti.&...
-
Nuo kitų metų Klaipėdoje įsigalios turisto mokestis
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Klaipėdoje apsistoję svečiai privalės sumokėti turisto rinkliavos mokestį – 1 eurą už nakvynę. ...
-
Patvirtinus mažesnę užsieniečių įdarbinimo kvotą, vežėjai žada investuoti užsienyje1
2025 metams patvirtinus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomą apie 1,5 karto mažesnę užsieniečių įdarbinimo kvotą nei šiemet, Lietuvos logistikos įmonės pareiškė kursiančios darbo vietas ir investuosiančios kaimy...
-
Vyriausybė siūlo negriežtinti mažų statybų kurortuose sąlygų
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui negriežtinti sąlygų statant ar atnaujinant sodo namelius ir kitus nedidelius bei nesudėtingus statinius kurortuose ar saugomose teritorijose. ...
-
S. Skvernelis dėl stringančio „Rail Baltica“ projekto įžvelgia kitų Baltijos šalių atsakomybę
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad „Rail Baltica“ projekto strigimas ir ženklus pabrangimas nemaža dalimi susijęs su kitų Baltijos šalių sprendimu pirmiausia investuoti ne į geležinkelio vėžę, bet į stotis. Pasak jo, j...
-
S. Skvernelis: progresiniai mokesčių tarifai paliestų tik gaunančius itin dideles pajamas6
Būsimajai Vyriausybei žadant progresiniais tarifais apmokestinti didžiausias pajamas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šis pokytis paliestų tik itin dideles pajamas gaunančius asmenis. ...