- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė artimiausiu metu nesvarstys Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlymų dėl didesnio turto apmokestinimo, nes artėja Seimo rinkimai ir nenorima, jog mokestinė našta paliestų didžiąją dalį rinkėjų, sako ekonomistas Gitanas Nausėda.
„Manau, kad nekilnojamojo turto visuotinis apmokestinimas yra skausmingas ta prasme, kad turėtų įtakos nemažai Lietuvos gyventojų daliai. Jei dabar egzistuojantis apmokestinimas paliečia tik keletą procentų namų ūkių, tai visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas, be abejo, paliestų daugelį rinkėjų. Matyt, artėjant kitiems Seimo rinkimams, nelabai norima tokių drastiškų priemonių imtis“, - trečiadienį interviu LRT radijui sakė SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda.
Pasak jo, tą patį galima pasakyti ir apie siūlymus įvesti automobilių mokestį.
Trečiadienį darbą Lietuvoje baigęs TVF patarė Vyriausybei didinti turto mokesčius bei mažinti darbo sąnaudas. G.Nausėdos teigimu, vien tik darbo jėgos apmokestinimo mažinimas, be kitų papildomų priemonių, pareikalautų didelių valstybės biudžeto lėšų.
„Matyt, dėl tos priežasties, kad nenorima įvesti plačias gyventojų mases paliesiančius mokesčius, o jų neįvedant, nerandama būdų, kaip finansuoti darbo mokesčių naštos sumažinimą, tai susidūrus su tokia dilema renkamasi kelias, kai tiesiog nekeičiama niekas“, - kalbėjo ekonomistas.
Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį teigė, kad valdžia kol kas nesvarsto didinti turto apmokestinimo.
TVF ne kartą Lietuvai siūlė apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą ir automobilius. Finansų ministras Rimantas Šadžius 2014-ųjų pabaigoje teigė, kad kol kas anksti kalbėti apie visuotinio NT ir automobilių mokesčių įvedimą.
Praėjusių metų pradžioje buvo svarstoma idėja įvesti automobilių mokestį, tačiau neradus sutarimo, jos atsisakyta.
Įgyvendinti biudžeto planą lengva nebus
Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) įspėjus, kad šiemet Lietuvos laukia rimti iššūkiai viešųjų finansų srityje, ekonomistas Gitanas Nausėda mano, kad įgyvendinti šių metų biudžetą nebus lengva.
„Visi turėjome progos susipažinti su naujausiais valstybės biudžeto pajamų surinkimo rodikliais, pagaliau įvertinti tai, kokie buvo eksporto rodikliai šių metų pradžioje. Šita informacija nėra labai jau tokia optimistiška. Nėra ji ir tragiška, tačiau labai džiūgauti dėl tos statistikos nėra pagrindo: eksportas sumažėjo ir,deja, sumažėjo daugelyje prekių grupių, matome, kad bent jau kol kas Finansų ministerijai sunkiai sekasi įgyvendinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimo plana“, - trečiadienį LRT radijui sakė SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda.
Pasak jo, tai, kad visai neseniai Finansų ministerija sumažino šių metų ekonomikos augimo prognozę, rodo tai, jog biudžeto planas buvo ganėtinai optimistiškas, todėl užsitęsus lėtesniam šalies ūkio augimui, nebus lengva jį įgyvendinti.
Ekonomisto teigimu, Vyriausybei siekiant šiemet užsibrėžto 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito rodiklio galimi trys keliai.
„Pirmas kelias yra mėginti surinkti tą pačią mokesčio sumą ekonomikai augant net šiek tiek lėčiau. Tą veikiausiai būtų galima padaryti tik efektyviau kovojant su šešėline ekonomika. Antras kelias - mėginti metų eigoje peržiūrėti biudžeto išlaidas, kurios jau yra suplanuotos. Tai turbūt mažiausiai tikėtinas ir skausmingiausias kelias. Trečias kelias yra tiesiog nesurenkant pajamų. Jei taip atsitiktų ir biudžeto pajamų planas nebūtų vykdomas, tačiau asignuotos išlaidos vis tiek būtų išleidžiamos, tai tiesiog didėtų biudžeto deficitas“, - kalbėjo G.Nausėda.
Pasak jo, biudžeto deficito planas pastaruoju atveju galėtų didėti keliais procentiniais punktais.
„Jei jis (biudžeto deficitas - BNS) pranoktų keliomis dešimtosiomis procento dalimis, tai veikiausiai tikrai nei investuotojai, nei kreditoriai pavojaus varpais dėl to neskambintų. Tačiau jei jis pranoktų reikšmingiau, sakykime būtų pasiektas dvigubai didesnis nei planuotas fiskalinis deficitas, tada turbūt tas investuototojų dėmesys būtų atkreiptas ir, deja, ne iš gerosios pusės“, - tvirtino ekonomistas.
Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos centrinės valdžios deficitas šiemetį sausį-vasarį buvo 241,2 mln. eurų, arba apie 0,65 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Starkevičius žada siekti glaudesnio bendradarbiavimo su kaimo bendruomene, ūkininkais9
Tapęs žemės ūkio ministru konservatorius Kazys Starkevičius žada glaudesnius ministerijos ir ūkininkų santykius. ...
-
G. Nausėda kritikuoja ESO bei NKVC: švelniai tariant nelabai gerai susitvarkė2
Dėl prieš savaitę siautusios audros elektros vis dar neturint beveik tūkstančiui šalies vartotojų, prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) bei Nacionalinio krizių valdymo centro...
-
„Litgrid“: vyravus stipriems vėjams, praėjusią savaitę pigo elektra2
Vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje liepos 29–rugpjūčio 4 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 6 proc. iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Apklausa: bankai šiemet švelnino būsto skolinimo standartus ir sąlygas
Lietuvos komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį švelnino būsto paskolų standartus, šiek tiek sušvelnėjo ir jų sąlygos. Paskolų verslui paklausa nemažėjo, jų skolinimo sąlygos iš esmės nepakito, rodo nauj...
-
Draudimo ekspertai: didžiausios šiais metais audros padaryti nuostoliai jau siekia 4,23 mln eurų
Praeitą savaitę praūžusi didžiausia šių metų audra jau atnešė gyventojams ir verslams nuostolių už 4,23 mln. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Per praeitą savaitę užregistruota daugiau nei 6000 žalų, iš k...
-
„YIT Lietuva“ tęsia svarbios infrastruktūros modernizavimą: suremontavo viaduką į Ruklą
Tęsdama Lietuvai svarbios infrastruktūros modernizavimo darbus, tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ užbaigė valstybinės reikšmės projektą – kelio nuo Molėtų iki Pabradės kapitalinį remontą. ...
-
Lietuvos regionų konkurencingumui didinti – papildomi 118 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria papildomą beveik 118 mln. eurų finansavimą Lietuvos regionų konkurencingumui didinti. ...
-
ESO: po savaitės elektros dar neturi apie 900 nuo audros nukentėjusių vartotojų2
Dėl prieš savaitę siautusios audros elektros dar neturi apie 900 vartotojų, skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO). ...
-
Nedarbo lygis per ketvirtį sumažėjo 1,3 punkto, per metus – padidėjo 1 punktu1
Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 6,9 proc. ir, palyginti su pirmuoju, sumažėjo 1,3 proc. punkto. ...
-
Pradėta platinti nauja Vyriausybės taupymo lakštų emisija1
Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,1 proc. metinių palūkanų. ...