- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomikoje pernelyg ilgai leista klostytis Laukinių vakarų sąlygoms, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių vakarų principams ir sąlygoms. Ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį“, – penktadienį Kaune kalbėjo prezidentas.
Jis teigė, kad socialinė atskirtis susiklostė dėl to, jog šie procesai buvo palikti savieigai.
Laukinių vakarų ekonomika – nebepriimtina
„Atėję iš vieno kraštutinumo – neefektyvios ir švaistūniškos sovietinės planinės ekonomikos, metėmės į kitą: pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką. Tuo metu, kai dauguma panašaus likimo šalių ieškojo pusiausvyros, mes savo sunkiai iškovotą valstybę palikome laikytis bado dietos“, – teigė G. Nausėda.
Jis vėliau kalbėdamas su žurnalistais sakė, kad galbūt toks požiūris buvo tinkamas pirmaisiais nepriklausomybės metais, siekiant išjudinti ekonomiką iš mirties taško, bet pabrėžė, kad jis nebėra priimtinas.
Esame žmonės, juk nesame gyvuliai. Vadinasi, turime atsisakyti tų lengvatų, kurios yra nepateisinamos.
„Štai kodėl dabar – savotiškas paradoksas: giriamės, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiausiai artėjome link BVP vienam gyventojui vidurkio, kita vertus, raudonuojame, kad socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje“, – kalbėjo prezidentas.
„Tokį neatitikimą galime paaiškinti tik vienu būdu: ekonominės ir socialinės politikos nesėkmės. Neturėjome kompaso, kam naudoti tą ekonomikos pažangą ir šiandien turime tokią prastoką situaciją“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Vytauto Didžiojo universitete Kaune penktadienį vykstančioje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“ prezidentas pristatė gerovės valstybės gaires.
„Gerovės valstybė yra vientisas darinys, apimantis šalies teritoriją. Jeigu mes įsivaizduojame, kad gerovės valstybė yra daug gerovės valstybėlių, kurioje kiekvienas jaučiasi sukūręs asmeninę gerovę ir jam nesvarbu, kas darosi už jo aukštos tvoros, tai ne gerovės valstybė“, – žurnalistams komentavo prezidentas.
„Už lango jau seniai nebelaksto kaubojai ir Laukinių vakarų įvaizdis neturėtų būti matomas Lietuvoje“, – teigė jis.
Svarbu naikinti „gyvulių ūkį“
Jis teigė, kad būtina didinti lėšų perskirstymą per biudžetą bei mažinti socialinę atskirtį.
Pasak prezidento, labai svarbu sutvarkyti mokestinę sistemą, kad ji būtų „žmonių bendruomenės sistema, o ne gyvulių ūkis“.
„Esame žmonės, juk nesame gyvuliai. Vadinasi, turime atsisakyti tų lengvatų, kurios yra nepateisinamos, kurios įvairiais laikotarpiais buvo įgyvendintos tik todėl, kad stiprieji sugebėjo prieiti prie įstatymų leidybos ir sau tas lengvatas įsigyvendino“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Dabar be galo sunku jas išrauti. Pats matau, kaip sunku jas išrauti ir kiek reikia padėti pastangų, kad bent vieną iš jų pajudinti“, – pridūrė jis.
Prezidentas sakė kalbantis apie visas lengvatas, kurios buvo Prezidentūros iškeltos kaip naikintinos teikiant siūlymus šių metų biudžetui.
Svarstant šių metų biudžetą, G. Nausėda lėšų pensijoms didinti siūlė rasti atsisakant arba mažinant kai kurias mokesčių lengvatas, įskaitant akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui.
Penktadienį Kaune jis teigė, kad tai nebūtų ūkininkams taip skausminga, jei pavyktų pasiekti didesnių tiesioginių Europos Sąjungos išmokų Lietuvos žemdirbiams.
„Aš esu už jų reikalavimus. Aš noriu, kad tos tiesioginės išmokos pasiektų kaip galima greičiau tą 100 proc. ES vidurkio. Tada man žemdirbiai sako: tada mes, prezidente, žiūrėsime ir į jūsų iniciatyvas lengvatų mažinimo klausimais visiškai kitomis akimis“, – sakė G. Nausėda.
Jis taip pat priminė, kad šiuo metu galioja skirtingi Gyventojų pajamų mokesčio tarifai ir išreiškė viltį, kad sutarimą dėl jo siekiamų pokyčių įgyvendinimo pavyks pasiekti su Vyriausybe, pradėsiančia dirbti po šių metų Seimo rinkimų.
Akcentavo susitarimo svarbą
Konferencijoje kalbėjęs prezidentas akcentavo, kad plėtojant ekonomiką svarbu nepamiršti aplinkosaugos problemų, o kalbant apie švietimą svarbu ugdyti sąmoningumą ir toleranciją. Jis taip pat teigė, kad gerovė nėra atsiejama nuo geros savijautos.
Pasak jo, norint sukurti gerovės valstybę būtina ilgai ir nuosekliai dirbti bei sugebėti susitarti.
„Turėsime išmokti susitarti, o susitarus – laikytis duoto žodžio“, – pabrėžė G. Nausėda.
Konferencijoje susirinkę mokslininkai ir švietimo, ekonomikos, sociologijos, politikos ekspertai diskutuoja apie gerovės valstybės idėją ir jos įgyvendinimą.
Renginyje pranešėjai kalba apie įvairius gerovės aspektus – ne tik politinius ar ekonominius, tačiau ir psichologinius, švietimo klausimus, regionų problematiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uostamiestyje vištos paukščių gripu nesirgo3
Šilutės rajono Rudynų miške aptikus negyvą triušį ir maišą su nugaišusiomis vištomis, kilo įtampa dėl gresiančio paukščių gripo. ...
-
Socialines paslaugas teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms – papildomas 1 mln. eurų
Socialines paslaugas COVID-19 pandemijos metu teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms skiriamas papildomas 1 mln. eurų, penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. ...
-
2021-ųjų biudžetas. Koks jis ir kaip bus panaudoti pinigai?3
Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetas šiemet ir vėl auga. Vien iš gyventojų pajamų mokesčio bus surinkta arti 37 mln eurų, o visos pajamos sieks kiek daugiau nei 77 mln. Nemaža dalis biudžeto lėšų bus skirta švietimo, ...
-
Buvusios Lazdynų baseino rangovės įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą
Statybų bendrovės „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“ įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą. „Montuotojo“ ir „Mitnijos“ atstovų teigimu, šis spre...
-
T. Tomilinas apie PVM lengvatą: saugesnis kelias būtų pradėti nuo ekologiškų maisto produktų2
Seime atsiradus iniciatyvai nuo 2022 m. nustatyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams, ekologiškiems produktams Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės ...
-
Kauno rajono verslininkai bus nemokamai konsultuojami teisiniais klausimais
Siekdamas padėti su COVID-19 pandemijos padariniais susiduriantiems verslininkams, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC) pasirašė sutartį su teisininkais dėl nemokamų teisinių paslaugų. Tokios paslaugos bus teikiamos tik Kaun...
-
V. Vasiliauskas apie skaitmeninį eurą: dar yra kur padirbėti
Europos Centriniam Bankui (ECB) užbaigus viešąją konsultaciją dėl skaitmeninio euro, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad ties šiuo projektu dar yra kur padirbėti. ...
-
V. Vasiliauskas apie S. Krėpštą: į žvalgybą eičiau5
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako kol kas nevertinantis galimo kandidato į banko vadovus Simono Krėpštos, tačiau atskleidė, kad su juo į žvalgybą eitų. ...
-
A. Armonaitė: svarbu pasirengti geram ekonomikos startui po karantino2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, penktadienį nuotoliniu būdu susitikusi su „Versli Lietuva“ vadove Daina Klepone, aptarė eksporto skatinimo, verslo aplinkos gerinimo galimybes bei diskutavo, kaip pasirengti geram ek...
-
Energetikos ministro politinėje komandoje – I. Žilienė1
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio politinę komandą papildys Inga Žilienė, nuo pirmadienio pradėsianti eiti viceministrės pareigas. ...