G. Nausėda: finansavimo „Rail Baltica“ reikės ieškoti ir po 2027-ųjų metų

Šalies vadovas „Rail Baltica“ vadina svarbiu karinio mobilumo projektu, kuriam būtina užtikrinti Europos Sąjungos (ES) finansavimą ir po 2027-ųjų – pasibaigus ES investicijų programai.

„Kasmet projekto vertė auga ir sumos, kurios buvo minimos kai svarstėme klausimą Europos Vadovų Taryboje ir konkrečiai ieškojome finansinės paramos „Rail Baltica“ įgyvendinimui, buvo visiškai kitos. Dabar jos gerokai didesnės ir jei nepavyks projekto įgyvendinti taip, kaip numatyta 2030 metais, jis nusikels į jau ketvirtąjį šio šimtmečio dešimtmetį, tai bus iš tikrųjų labai sudėtinga finansinio atsiperkamumo ir ypatingai finansinių injekcijų prasme“, – šeštadienį spaudos konferencijoje po susitikimo su Estijos prezidentu Alaru Karisu sakė G. Nausėda.

„Rail Baltica“ yra svarbus regioninės gynybos ir karinio mobilumo stiprinimo projektas. Būtina sutelkti jėgas ir užtikrinti sklandų jo įgyvendinimą bei reikalingą ES finansavimą“, – sakė jis.

Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ birželį pranešė, kad „Rail Baltica“ per 6 metus pabrango 2,6 karto iki 15,3 mlrd. eurų. 2017 metais skaičiuota jo vertė buvo 5,8 mlrd. eurų.

Būtina sutelkti jėgas ir užtikrinti sklandų jo įgyvendinimą bei reikalingą ES finansavimą.

Tuo metu Baltijos šalių auditoriai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus „Rail Baltica“ darbus trijose Baltijos šalyse gali prireikti papildomų 10–19 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.

Be to, auditorių teigimu, 2027–2028 metais– pasibaigus ES investicijų programai – atsiras europinio finansavimo spraga, kurią turės dengti pačios valstybės.

Pasak G. Nausėdos, europinį „Rail Baltica“ finansavimą tęsti reikės, nes „Rail Baltica“ vėžė svarbi ne tik susisiekimo, bet ir karinio mobilumo jungtis.

„2027 metais prasidės naujasis finansinis periodas, jame taip pat ieškosime ES finansinių lėšų šiam projektui, nes tai yra prioritetinis projektas ne tik sujungiamumo prasme, bet tai labai svarbus (...) projektas karinio mobilumo prasme. Tai natūralu, kad jis labai atliepia šiuo metu ES vykstančias diskusijas ir mobilizuojamą politinę valią dėl didesnio dėmesio mūsų gynybai, mobilumui ir apskritai didesnės atsakomybės už ES saugumo prisiėmimą patiems“, – kalbėjo G. Nausėda.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad dėl išbrangusių ir nepakankamai sparčių „Rail Baltica“ statybos darbų atsakinga bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“.

Paklaustas, kas, jo nuomone, atsakingas už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo trikdžius, šalies vadovas institucijų ar asmenų neįvardijo.

„Labai sudėtinga dabartiniame etape kalti vinimi prie sienos kaltuosius, nes iš tikrųjų procesas ir projektas yra labai sudėtingas“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Teorinėse konstrukcijose galbūt tie procesai gali vykti labai greitai, bet realiame gyvenime dėl skirtingų interesų kartais procesai užtrunka, turi teisinių ginčų, visokių kitokių antrinių pasekmių“, – pridūrė jis.

Tuo metu Estijos prezidentas A. Karisas teigė, jog „Rail Baltica“ projektas yra labai svarbus visoms Baltijos šalių valstybėms, kurioms reikia susisiekimo su Varšuva ir Berlynu.

„Galbūt 2027 metai galbūt tie metai, kai prasidės naujoji finansinė perspektyva ir vilkimės, kad kartu gebėsime užbaigti šį projektą“, – žurnalistams šeštadienį sakė A. Karisas.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.