- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad būtina toliau spausti Minską, kad būtų užtikrintas Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas.
„Esame ne tik Baltarusijos režimo diriguojamos hibridinės atakos smaigalyje, bet ir gyvename šalia pasienyje pastatytos nesaugios Astravo atominės elektrinės. Spaudimas režimui laikytis tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų, neturi sumažėti“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos vadovu Adžejumi Duda Vilniuje antradienį kalbėjo G. Nausėda.
„Dėkojame Lenkijai už paramą dėl Astravo atominės elektros bei joje pagamintos elektros nepirkimo“, – pridūrė šalies prezidentas.
G. Nausėda su A. Duda teigia aptaręs ir bendrus energetikos bei transporto projektus, „kuriuose viskas klostosi labai ir labai gerai“.
„Pati Lietuvos ir Lenkijos geografinė kaimynystė suponuoja tai, kad turime ir dalintis, ir rūpintis bendra infrastruktūra. Manau, galime pasidžiaugti, kad iki šiol mums pavyko sėkmingai tai daryti ir tikiuosi, kad sėkmės istorijų ateityje tiktai daugės“, – sakė prezidentas.
Jo vertinimu, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su žemynine Europa reikėtų stengtis užbaigti kuo greičiau.
„Baltijos valstybių sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais yra prioritetinis Lietuvos tikslas. Svarbu užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas vėliausiai iki 2025 metų. Žinoma, geriau būtų įgyvendinti jį anksčiau, todėl darysime viską, kad šį tikslą pasiektume“, – kalbėjo prezidentas.
Tarp aptartų energetikos projektų yra ir jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje.
„Tai yra kita perspektyvi mūsų šalių bendradarbiavimo tema. Žvelgdami į priekį, turime kartu įvertinti, kokias bendradarbiavimo galimybes galime pasitelkti plėtodami jūrų vėjo parkus ir su tuo susijusias investicijas į vietoje kuriamas vertės grandines. Tikimės, kad mūsų vyriausybės sėkmingai judės šiuo keliu ir įgyvendins šiuos projektus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, tikintis europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ pastatyti iki 2026 metų, abi valstybės tam dės visas pastangas.
A. Duda sakė, kad energetikos, transporto infrastruktūros plėtra yra labai svarbi.
„Kalbėjau apie dujų diversifikavimo klausimus, apie dujotiekį iš Norvegijos pusiasalio, kad didintume savo diversifikacijos galimybes, kalbėjau apie mūsų terminalo išplėtimą Svinouiscyje“, – sakė A. Duda.
Trys Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija šiuo metu veikia posovietiniame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizuotis su Europa Baltijos šalys planuoja iki 2025 metų pabaigos.
Pasibaigus šiam procesui turėtų nelikti ir elektros linijų tarp Baltarusijos ir Lietuvos, pastarajai kritikuojant kaimyninėje šalyje pastatytą Astravo elektrinę ir dedant pastangas blokuoti jos patekimą į Baltijos šalių rinką. Minskas savo ruožtu atmeta priekaištus dėl jėgainės saugumo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...