- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dėl metodikos tarp trijų Baltijos valstybių, leisiančios užkirsti baltarusiškos elektros energijos patekimą į rinką, dar nėra sutarta, todėl artimiausiu metu šį klausimą ketina aptarti su Latvijos aukščiausiais politikais.
„Mūsų pozicija labai aiški – dėl metodikos sutarta nėra. Dabar turime kvietimą iš Latvijos tiek premjero, tiek ministro, pirmai progai pasitaikius ar kai leis situacija, atvykti į Latviją susitikti. Tą ketiname padaryti ir manau, kad pirmo susitikimo metu bus paklotas pamatas tolesnėms deryboms.
Buvusioji Vyriausybė gal nebuvo iki galo aiškiai perdavusi žinios, kad mes traktuojame, kad tai nėra pabaiga, kad metodika nėra sudaryta. Dėl to galėjo susidaryti įspūdis iš Latvijos ir Estijos, kad prieštaravimai yra rinkiminiai, trumpalaikiai. Tai mes pabrėžiame, kad metodika yra vienas esminių ir strateginių dalykų, dėl kurio turime labai aiškiai turėti sutarimą“, – žurnalistams teigė G. Landsbergis.
„Lietuvos infrastruktūra neturėtų būti naudojama Astravo elektros energijos pardavimui, kam ji yra norima, kad būtų naudojama“, – pabrėžė jis.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė atkreipė dėmesį, kad ES vis labiau įsitraukia sprendžiant Astravo AE klausimus.
„Gerai, kad Astravo sauga tapo ne vien Lietuvos galvos skausmu, tai yra bendraeuropinis klausimas. Visi ES vadovai pritaria, kad Europos Komisija turėtų žiūrėti teisinius aspektus, kaip neįsileisti baltarusiškos elektros į ES rinką. Jeigu Lietuva neįsileis, tai nereiškia, kad ji nepateks per kitas šalis“, – sakė A. Skaisgirytė.
Anot jos, svarbu užtikrinti, kad būtų rasti sprendimai europiniu mastu.
„Tikimės, kad artimiausiu metu Europos Komisija pateiks savo analizės parametrus ir siūlymus, ką toliau galima daryti šiuo klausimu“, – teigė Prezidentūros atstovė.
Europos Vadovų Taryba praėjusių metų gruodžio 10–11 dienomis priėmė sprendimą, kad ES šalys blokuos elektros importą į Bendriją iš atominių elektrinių už jos ribų, kurių saugumas neatitinka ES reikalavimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...